Įkraunama...
Įkraunama...

Psichologinės problemos ir nevaisingumas

bigsmile.gif ačiū už palaikymą, Lynete. Kaip čia buvo, kad į šitą skyrelį užklydai ? Kaip greitai laikas bėga, atrodo kątik pagimdei, o jau sūnaitėliui 6 mėnuo eina 4u.gif

Aš , kaip matai, gyvenu permainigom nuotaikom, pakurstau savy tikėjimą svajonėm karts nuo karto ir bandau kurti planus. Planas Ą įpusėjęs, planas B- IUI, prie plano C, D tikiuosi nereiks prieiti.

Sakau gal gera pradžia - pusė darbo. Gal per tuos visus pokyčius ir į mūsų kiemą šventė ateis, o aš tada pagaliau parašysiu į skyrelį "Įveikiau nevaisingumą". O ten savo pasakojimą pradėsiu netradiciškai:
- Viskas prasidėjo nuo to, kad pakeičiau šukuoseną ...

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Glamour: 27 rugsėjo 2011 - 20:50
QUOTE(Glamour @ 2011 09 27, 21:44)
O ten savo pasakojimą pradėsiu netradiciškai:
- Viskas prasidėjo nuo to, kad pakeičiau šukuoseną ...

Superinė pradžia thumbup.gif thumbup.gif to Tau ir linkiu mirksiukas.gif
Atsakyti
mirksiukas.gif gaudau linkėjimus. Kaip tu besilaikai?
Atsakyti
QUOTE(Glamour @ 2011 09 30, 23:49)
mirksiukas.gif gaudau linkėjimus. Kaip tu besilaikai?

Turbūt, kaip ir dauguma, banguotai wink.gif
Atsakyti
Perskaičiau visą šią temą nuo pat pradžių... Skaičiau lėtai, atidžiai, su pagalvojimais, su pakartojimais... Ir kažkur giliai giliai, kažkas lyg nurimo... lyg palengvėjo. Šiandien žliumbti dar nesinori ax.gif
Ačiū mergaitėms už atvirus pasakojimus 4u.gif
Atsakyti
Prašom - by tik mačytų wink.gif
4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Glamour @ 2011 09 27, 00:09)
Noriu pasidžiaugti, kad mano intriga keisti darbą, labai pasiteisino. Nesigailiu nė akimirkos. Į darbą einu su malonumu  thumbup.gif. Šitą žingsnį žengiau vildamasi atsikratyti neigiamų emocijų darbe ir po jo, pakeisti kažką, kas nuodijo mano gyvenimą.
Jei neišsiderinęs PRL, būtų visai puiku. O dabar biški pasimečiau, nes planus dėl IUI reikia atidėti dar kažkuriam laikui. Kažkaip nesiseka mums tie natūralūs planavimai sad.gif Kartais pagaunu save praradus tikėjimą, kad mums pavyks sad.gif Ir toks liūdesys širdy, bet juk neturiu teisės taip galvoti, nes juk dar neišbandėm nei IUI, nei IVF, dar per anksti pasiduoti. Jau keturi metai praėjo nuo to laiko, kai pradėjome planuoti. Ir vis kas nors koją pakišdavo. Kaip greit laikas bėga.

Na laba diena - neturiu teisės... Kas iš Jūsų atėmė teisę liūdėti, Glamour?
Gera Jus matyti. Džiaugiuosi, kad kažką keičiate, realiai kažką "darote" savo gyvenime, ne tik kalbate apie darymą smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Glamour @ 2011 09 27, 01:09)
Oi ir vėl keliu temutę į viršų  4u.gif

Noriu pasidžiaugti, kad mano intriga keisti darbą, labai pasiteisino. Nesigailiu nė akimirkos. Į darbą einu su malonumu  thumbup.gif. Šitą žingsnį žengiau vildamasi atsikratyti neigiamų emocijų darbe ir po jo, pakeisti kažką, kas nuodijo mano gyvenimą.
Jei neišsiderinęs PRL, būtų visai puiku. O dabar biški pasimečiau, nes planus dėl IUI reikia atidėti dar kažkuriam laikui. Kažkaip nesiseka mums tie natūralūs planavimai sad.gif Kartais pagaunu save praradus tikėjimą, kad mums pavyks sad.gif Ir toks liūdesys širdy, bet juk neturiu teisės taip galvoti, nes juk dar neišbandėm nei IUI, nei IVF, dar per anksti pasiduoti. Jau keturi metai praėjo nuo to laiko, kai pradėjome planuoti. Ir vis kas nors koją pakišdavo. Kaip greit laikas bėga.

vat vat Glamour as taip pat pagalvojau, kad per anksti pasiduoti (nors ir labai sunku kartais) kol dar neisbandem IUI ar IVF, ar dar bele ko...atrodo judi i prieki, taciau nespeji pasisukti ogi ir visi metai paliko uz nugaros...atrodo dar neseniai visiems sakiau kad 2 metai kaip bandom nestuke.gif taciau jau ir trys prabego, o rezultato jokio unsure.gif
Atsakyti
Ar aš teisingai suprantu, kad liūdėti Jums reiškia tą patį, ką ir pasiduoti?
Atsakyti
QUOTE(tokia profesija @ 2011 10 07, 17:28)
Ar aš teisingai suprantu, kad liūdėti Jums reiškia tą patį, ką ir pasiduoti?

manau liudesio momentais ir pasiduodame, pradedame galvoti apie blogiausia - kad niekada ir nepavyks nestuke.gif ...o kada liudesys praeina tada vel isiziebia dalele vilties....aisku iki "kito liudesio karto" - na bent jau as taip jauciuosi...atrodo gyvenu savo rutinoj, pamirsau apie nepastojimo neskaudas, taciau ateina tos dienos ir nebegaliu suvaldyti saves, savo emociju...taciau dziaugiuosi kad tai tik laikina :-)
Atsakyti
Jūs labai gražiai aprašėte, kaip liūdesys ateina ir praeina.
Aš tik norėjau pasakyti, kad šioje situacijoje liūdėti yra natūralu. Liūdėti, paverkti netgi būtina. Tik po gero, nuoširdaus liūdesio ateina palengvėjimas.
Atsakyti
QUOTE(tokia profesija @ 2011 10 07, 23:40)
Jūs labai gražiai aprašėte, kaip liūdesys ateina ir praeina.
Aš tik norėjau pasakyti, kad šioje situacijoje liūdėti yra natūralu. Liūdėti, paverkti netgi būtina. Tik po gero, nuoširdaus liūdesio ateina palengvėjimas.

pritariu jums - po liudesio palengveja, todel neissigastu kada sunkios mintys uzvaldo prota, tada tik ir lauki to prasviesejimo biggrin.gif taciau mano vyras labai skirtingai tai supranta - jis kaip tik nenori kad liudeciau, nepritaria kada ieskausi info apie visus nevaisingumus ir pan, sako palik tai daktarams, taciau juk taip lengviau....lengviau kai pats pamatai perskaitai, pasidalini mintimis ir isgyvenimais su kitais...ir jis kaip vyras isgyvena kitaip - liudesi palieka savo viduje, kur manau nera labai gerai, nes neissakyti zodziai ir jausmai juk tuno kaip kirmele tavo viduj ir griauzia tave is vidaus, smaugia iki kol oro pritruksti - bent jau as taip jauciuosi, dziaugiuosi kad yra SM ir si psichologine temele - jeigu jau neparasau, tai bent jau pasiskaitineju kitu isgyvenimus , neuzgydo zaizdu, taciau tikrai lengviau palieka 4u.gif
Atsakyti