Smagu, kad karjeroje ir visur kitur gyvenime pasiekėt tiek, kiek norėjot. Būna taip, kad moterys atiduoda visą save nevaisingumui, o vėliau ima skaudėti širdį, kad metai prabėgo, o visos kitos svajonės liko pamirštos.
Jei esat orientuota į ateitį, vadinasi esat orientuota į rezultatą, į pasiekimus. O čia kaip tyčia yra kažkas, kas jokiu būdu nepasiduoda Jūsų kontrolei...
Įdomu, o jeigu paklausčiau, ar sutiktumėt mainyti? Ar atiduotumėt visą savo sėkmę, pasiekimus kitose gyvenimo srityse į galimybę sulaukti vaikelio, m?
QUOTE(Tino @ 2012 02 03, 12:53)
brūkštelsiu - kažkaip irgi norėjau atgaivint šią temą. ačiū už rūpestį.
gal savo atsakymu šokiruosiu kitas ir eilinį kartą liksiu nesuprasta, bet nė už ką nenorėčiau mainyti darbo pasiekimų į vaiką, nes man reikia ir to, ir to. neįsivaizduoju savęs be tobulėjimo profesijoj, savęs ir savo žinių atidavimo kitiems. nesu tokia, kuri galėtų TIKTAI sėdėt namie su vaiku (-ais). būtent, kad esu orientuota į rezultatą.
gal savo atsakymu šokiruosiu kitas ir eilinį kartą liksiu nesuprasta, bet nė už ką nenorėčiau mainyti darbo pasiekimų į vaiką, nes man reikia ir to, ir to. neįsivaizduoju savęs be tobulėjimo profesijoj, savęs ir savo žinių atidavimo kitiems. nesu tokia, kuri galėtų TIKTAI sėdėt namie su vaiku (-ais). būtent, kad esu orientuota į rezultatą.
Pries susilaukiant vaikelio po IVF (nevaisingumo stazas buvo 5 metai) as irgi dariau karjera, mokiausi, keliavau. Man patiko tobuleti, siekti, daryti karjera
po dukrytes gimimo viskas nublanko, mano pasiekimai, mokslai, karjera tapo antram plane ir nublanko pries maza zmogeliuka, kuriam buvau svarbiausias asmuo pasaulyje. Man daug idomiau namie sedeti su dukra, zaisti su ja, eiti pasivaikscioti, mokyti ja gyvenimo isminties negu eiti i darba. jei tureciau galimybe tikrai nedirbciau, bet einu i darba del to kad reikia pinigu pragyvenimui:( Man didziausia karjera yra vaikas ir jo pasiekimai man daug svarbesni negu mano:)
kai tapsite mama, pati tai suprasite, ko jums ir linkiu
