Psichologinės problemos ir nevaisingumas

#577
QUOTE(Terze @ 2012 03 18, 19:53)
Taip, IUI siek tiek lengviau, nes pati procedura "lengvesne" ir pinigu atzvilgiu ne taip skausminga...  4u.gif  bet is esmes, kai nera rezultato, jau nesvarbu, kas tau buvo ar IUI, ar IVF vistiek yra PZDC...

Visiskai sutinku del PZDC. Skirtumas, kad IUI galima kokius 3-6 ciklus istempti (ir tai ne visos), tiek moraliskai tiek finansiskai, bet isivaizduoju kaip jauciasi merginos, kurioms IVF neduoda jokiu rezultatu. Nes mes visos galvojam, kad IVF mums pades, dazniausiai tai buna paskutine stotele link savu vaiku ir kai baigiasi pinigai ir nebegali sau leisti daugiau jokiu IVF, o gydytojai kaip sutare dar mina ant nuospaudos, kad "vat dabar tiksliai zinom kas ir kaip, tokie-tokie vaistai reikalingi ir dar vienas IVF", tada prieini tokios didziules juodos duobes krasta ir galvoji nx tu isviso gimei.. doh.gif
Atsakyti
#578
QUOTE(Dzastina_ @ 2012 03 15, 13:34)
Maniškis man yra pasakęs,kad jei mes įsivaikinsim,tai visi pas jį darbe pagalvos,kad dėl jo mes negalim turėti vaikų,jo bendradarbių senių tokia nuomonė

pas mus irgi panasi situacija - jei isivaikinsim, visi supras, kad savu negalim tureti, o tai yra baisiau, nei kad netureti vaiku doh.gif
uosviai pradeda kazka itarti... kazkaip labai liudnai vakar pasake, kad kaip jums gausis su vaikais, taip gausis...kai anksciau kalbejo, kaip nori ir laukia anuku.
nieko jiems nesakem - vienintelis sunus, labai pergyventu, sveikata ju nekokia, nenorim kad jaudintusi.
bandom tempti rezultatus nuo IVF iki IUI. kazkaip nelinksma... nes kol jo datempsim, mano gali pablogeti.
kalbejot apie itampa pries IVF.
finasine itampa - taip, daug pinigu reikia, bet kai neblogai uzdirbu, tai nereikia metus taupyt jam.
bet labai bijau narkoziu - per paskutine narkoze sirdis buvo sustojusi, vos atgaivino. visiskai nepakeliu narkozes.
vat to ir bijau.
ir dar bijau hiperstimuliacijos.
po visu baimiu finansinis klausims lieka kazkur toli...
Atsakyti
#579
Man atrodo, aplinkiniu nuomone ne tokia svarbi, svarbiausia, kaip tu pats jautiesi, o jaustis gerai, tai didelio ir ilgo darbo vaisius. Man asmeniskai sunkiau buvo, kai viska laikiau savyje, tada ir bet koks neprotingas pasalinis komentaras labai skaudindavo, siais laikais labai daug zmoniu turi tokiu ir panasiu problemu, apie jas garsiai ir dazniau kalbama, tai taip pat labai padeda. Stiprybes, tikejimo ir sekmes. 4u.gif

Atsakyti
#580
Šiaip planavau į šią temą nesivelti, bet pastaruoju metu buvo nemažai pokalbių su kitais žmonėmis. Kai pirmą kartą prabilau MB apie tai, kad dar yra įsivaikinimo galimybė kada nors ateity, jis kaip niekad griežtai užprotestavo. Tada likau viena pati nusivylusi, užsidariusi savy su neigiamom mintim apie tai, kad nebeturiu atsarginio plano. Bet ne mano būdui tylėti ir laikyti viską savy. Neturėjau tvirtos nuomonės tuo klausimu, tik bandydama įgarsinti kažką , kas sukosi galvoje, bandydama iškelti klausimus, pasigilinti į stereotipinį mastymą, radau ne vieną atsakymą ir sau ir MB. O jis klausėsi noriai, palaipsniui ir pats susimąstė, apie tokią galimybę. Tuomet kaip tyčia sulaukėme griežtos neigiamos nuomonės dėl įsivaikinimo iš mūsų mamų. Savo mamą suabejoti griežta nuomone įkalbėjau pakankamai nesunkiai, logiškai paneigdama jos argumentus, o su anyta tikiuosi susitars MB. Džiaugiuosi, kad mama mane supranta ir palaiko, kad MB yra lygiavertis partneris nevaisingumo kelyje. Iš tikrųjų jei mes visa širdimi pajausime, kad mes to norim ir esame pasiruošę, tai taip ir padarysim-įsivaikinsim vaikiuką ir mylėsim kaip savą. Tik dabar neskubam. Turbūt šis sprendimas turėtų mums tapti ne atsarginiu planu, o natūraliai susiklosčiusiu troškimu.
Atsakyti
#581
QUOTE(tokia profesija @ 2012 03 02, 10:04)
Būtumėt šalia, pakviesčiau Jus susitikti, bent porą kartų.

Todėl pirmiausia klausiu, kiek procentų iš 100 "reikia", o kiek procentų "noriu"?

Būčiau arčiau, tikrai prašyčiausi susitikti smile.gif
Kai jau visai blogai būna, parašau jums, ir jūs sugebat užduoti tokį taiklų klausimą, kad susimąstau atsakydama pati sau, ir tikrai, lengviau bent jau kuriam laikui patampa.... Kai vėl "šiza" pareina, tada pati pakartoju sau tuos klausimus, pati atsakinėju smile.gif Dėkui jums 4u.gif

Kai pagalvoju, dabar vis tik "reikia" yra daugiau, nei "noriu". Todėl neskubinsiu įvykių, dėlioju mintis, skaitau knygas, bandau keisti KAŽKĄ (mintis, požiūrį, net tvarką namuose), kol pajausiu, kad "noriu" jau yra daugiau. Va, ta proga net paatostogauti su vyru nusprendėm. Pirmą kartą ketinam kažkur važiuoti pailsėti, neskaičiuoti kelionės kainos vizitais pas gydytoją ir gonalio dozėm. Pirmą kartą gyvenime nuėjau į masažą... blush2.gif

Ir dėl įvaikinimo savo nuomonę pasakysiu. Esmė ta, kad mūsų šeimoj vyras pirmiausia prasitarė apie įvaikinimą kaip galimybę, kaip vieną iš išeičių, o ne aš. Dar bandžiau gilintis, klausinėti, ar sugebės jis mylėti svetimą vaiką, ne savo. Šiuo metu aš nebesakau "noriu TURĖTI SAVO vaiką". Suvokiu, kad tai ne daiktas, kurio NORIU ir TURIU. Dabar aš sakau "Norėčiau SUSILAUKTI vaikelio". Taip, susilaukti, o ne turėti. Ir nebesvarbu jau, ar su mano dalelėm, ar su donorinėm, ar įvaikintas... Juk norint įvaikinti irgi reikia LAUKTI, nėra taip, kad nuėjai, išsirinkai ir parsivedei namo. Kaip nėštumo metu ruošiamasi naujos gyvybės atėjimui, pokyčiams gyvenime, taip ir einant įvaikinimo keliu yra pasiruošimo laikotarpis. Tiesiog norėčiau kartu su vyru mylėti ir išleisti į gyvenimą žmogutį.
Tai mano nuomonė. Kokia ji bus už pusmečio, nežinau smile.gif
Atsakyti
#582
Laisveja, labai graziai parasete apie ivaikinima, pritariu visu 100% wub.gif 4u.gif
Atsakyti
#583
Laisveja 4u.gif tikrai gražiai pasakei.

Aš šįvakar jau po 3 IUI. Abu su vyru emociškai laikomės prastai, nes kažkaip nevykusiai daug kas ėjosi šįkart. Aš kažkaip dar virškinu, man dažnai pavėluotai emocijos ateina. Jau ir taip sunkiai pasiryžom šiam kartui, o dabar bus dar sunkiau susitvarkyti viduje sad.gif Ir dar gimtadienis mano rytoj doh.gif. Norėčiau į negyvenamą salą arba bent būti ne ryšio zonoje. blush2.gif
Atsakyti
#584
QUOTE(Glamour @ 2012 03 20, 23:34)
Laisveja 4u.gif tikrai gražiai pasakei.

Aš šįvakar jau po 3 IUI. Abu su vyru emociškai laikomės prastai, nes kažkaip nevykusiai daug kas ėjosi šįkart. Aš kažkaip dar virškinu, man dažnai pavėluotai emocijos ateina. Jau ir taip sunkiai pasiryžom šiam kartui, o dabar bus dar sunkiau susitvarkyti viduje sad.gif Ir dar gimtadienis mano rytoj  doh.gif. Norėčiau į negyvenamą salą arba bent būti ne ryšio zonoje.  blush2.gif

Tau turi pavykti, su gimtadieniu tave, as taip pat rysiuos 3 IUI. 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo gitana36: 21 kovo 2012 - 09:48
#585
Ačiū už palaikymą, gitana36. Labai stengiuosi mąstyti pozityviai ir nepanikuot, bet kažkoks velnias pagalius į ratus kaišo nors tu jam ką nori daryk - užvakar susirgau angina staigiai, pasiėmiau biuletenį. Kol kas atrodo situacija kontroliuojama. Bet temperatūros sukilimas antrą dieną po IUI nelabai optimistiškai nuteikia. verysad.gif
Atsakyti
#586
Glamour, sveikinu su gimtadieniu, ta proga linkiu ramybes, sveikatos ir vaikelio atejimo i jusu seima.
Atsakyti
#587
Ačiū, Triumfante, nuoširdžiai priimu visus palinkėjimus mirksiukas.gif
Atsakyti
#588
QUOTE(laisveja @ 2012 03 20, 12:28)
Pirmą kartą ketinam kažkur važiuoti pailsėti, neskaičiuoti kelionės kainos vizitais pas gydytoją ir gonalio dozėm.

Kaip artima. Kaip pazistama. Kaip viskas paskaiciuota. Sudeliota. Ir 'gonalis' ir kelione palieka ispudzius. Tik kelione kazkodel visada grazius. O gonalis - tik isbadyta pilva ir antsvori.

QUOTE(Glamour @ 2012 03 20, 23:34)
Aš kažkaip dar virškinu, man dažnai pavėluotai emocijos ateina.
Aj, man jau isviso nebeateina jokios emocijos irnesakyk.gif anksciau po savaites susigaudydavau, o dabar po visu gonaliu, daktaru, seksu pagal grafika ir nuolatiniu persileidimu tai jokiu emociju. Isivaizduok, kad as betono siena - vat pats tas. Gali lauko tenisa i mane zaisti. Man dzin viskas.

Atsakyti