Patrick Süskind 'Kontrabosas'
Per valandžiuke perskaičiau šią pjesę - monologą. Bet su tokiu pasimėgavimu ir malonumu kaip niekad. Tai intelektualioji literatūra, su didele išliekamąja verte.
Autorius labai meniškai perteikia per personažą socialinę analizę, farsą ir visuomenės komiškumą. Pats personažas lyg ir susilieja su savo intrumentu - kontrabosu, kuriuo jis groja valstybiniame orkestre. Toks pat vienišas ir nustumptas į patį galą, kaip ir orkestre kontrabosai yra nustumiami į patį galą, ir niekada jam neskirta sužibėti groti solo.
Per muzika, garsus, istorija perteikiama kas svarbiausia, pasakomas ir pailiustruojama visa personažo istorija, jo nusivylimas ir jausmai.
Labai jausmingas, nuotaikingas, be galo vaizdingas, gražus ir nuoširdus, muzikalus ir tiesiog skambantis kūrinys.
Nors knygelė plonytė, bet šiuo momentu tai mano metų atradimas.
Labai norėčiau pamatyti pastatymą šios knygos, bet kadangi tai buvo 2005m (Lietuvoje) manau nerealu.
Tikrai rekomenduoju.
O pabaigai šiek tiek nuostabios muzikos - kontraboso solo
http://www.youtube.c...h?v=z7TtD7nY6xY 
Patiko ir man, dar paskaičiau žemiau kas ką mąsto apie pačią idėją, tai irgi geros mintys 
remixiukas
