QUOTE(LEEja @ 2011 02 03, 10:39)
man jo vienareiksmiskai Malda uz Ovena Mini geriausia is to ka skaiciau.
Manau, reik papsakot, ką gero sausį perskaičiau 
Amelie Nothomb "Alkio biografija". Net nežinau, kaip šią knygą apibūdinti, aprašyti. Rašytoja pasakoja savo, diplomato duktės, gyvenimą skirtingose šalyse: Japonijoje, Kinijoje, JAV, Bangladeše ir kt. Knyga sukėlė įdomių minčiu. Nors pradžioj nelabai kabino, bet vėliau pasidarė gana įdomu. Veiksmo mažai, daugiau minčių, jausmų, išgyvenimų. Rašytoja atkreipia dėmėsį į alkį - alkis - gyvenimo variklis. Alkio nejaučiantys žmonės - apatiški, neveiklūs. Man knyga patiko.
Daphne du Maurier "Mano pusseserė Reičel" . Embrouzas užaugina savo pusbrolį Filipą, mirus šio tėvams. Embrouzas, prisiekęs viengungis, išvyksta taisyt sveikatos. Filipas sužino, kad pusbrolis vedė. Po kurio laiko Embrouzas miršta, o jo našlė - pusseserė Reičel - atvyksta į dvarą ir Filipo gyvenimas pasikeičia.
Pradžia skaitėsi nuobodžiai, vėliau kažkaip visai įtraukė. Buvo įdomu sužinoti, kas bus pabaigoje. Patiko
Peter Ackroyd "Paskutinis Oskaro Vaildo testamentas. Platono užrašai". Pirmoji knygos dalis pasakoja apie Oskaro Vaildo gyvenimą - ji parašyta garsaus rašytojo dienoraščio forma. Aprašomi paskutinieji jo gyvenimo metai, jam išėjus iš kalėjimo, prisimenami buvusi šlovė, homoseksualo džiaugsmai bei nuopolis. Buvo labai įdomu sužinoti apie Vaildo gyvenimą ir nors nesuskaičius jo kūrinių (kol kas
), bet atrodė, kad skaitau jo paties rašytą dienoraštį (šis kūrinys šiaip Ackroyd'o kūrybos vaisius). Aišku, kildavo abejonės, ar tikrai tokios buvo Vaildo mintys ir jausmai, ar kai kurie jų - tik autoriaus išmonė, bet tikrai labai patiko.
Kitas knygoje esantįs romanas - alegorija, utopija, antiutopija, galima pavadinti, kaip nori. Oratorius Platonas, gyvenantis ateityje - trisdešimt septintame amžiuje - Londono miesto gyventojams pasakoja apie dvidešimtąjį amžių, pateikia tuo metu vartotų sąvokų žodynėlį (kuris, beja, man pasirodė labai įdomus). Apskritai patiko įdomios autoriaus interpretacijos - žodžių, šiuolaikinio požiūrįo ir vertybių. Noriu šios knygos į savo biblioteką.
Marmon Leslie Silko "Ceremonija". "Knygoje pasakojama baltaodžio vyro ir indėnės moters sūnaus, JAV armijos veterano Tajo istorija. Patyręs japonų nelaisvės siaubą ir kurį laiką praleidęs Los Andželo veteranų ligoninėje jis grįžta į gimtąjį Lagūnos pueblą. Kelionė namo nepaprastai sunki. Pasikeitė ir pats Tajo, ir jo namai. Išniekintoje šventoje žemėje buvo iškasta šachta. Tapo pažeista ne tik žmogaus dvasios, bet ir jį maitinančios gamtos pusiausvyra. Tajo, žūtbūtinai kabindamasis į gyvenimą, ieško išsigelbėjimo senosiose, išminties, magiškų galių ir nesutepto pirmykščio grožio kupinose savo genties istorijose." Savais žodžiais nelabai šią knygą ir apibūdinsiu. Gal paskubėjau greičiau ją perskaityt, gal netinkamu laiku sakičiau, o gal tiesiog ne mano knyga, nes man ji įspūdžio nepaliko
Patricia Duncker "Haliucinuojantis Foucault" . Knyga parašyta pirmuoju asmenu, tad pasakotojo vardo skaitytojas taip ir nesužino. Jis rašo disertaciją apie garsaus rašytojo Paulio Michelio kūrybą. Tačiau labai menkai žino apie jo gyvenimą. Net nežino to, kad Paulis Michelis gyvas ir leidžia savo dienas beprotnamyje. Todėl galiausiai draugės įkalbėtas jis nusprendžia važiuoti į Prancūziją ir surasti Paulį Michelį. Šis susitikimas daug ką pakeičia... Knyga patiko. Tokia... kitokia. Manau, skaityčiau antrą kartą
Alois Uhl "Popiežiai ir moterys" . Knyga pasakoja apie visais laikais šalia popiežių buvusias moteris. Apie jų meilužes, dukras, tiesiog geras drauges. Kai kurios jų darė įtaką popiežių sprendimams, kitos - ne. Tačiau net tai, kad tų moterų buvo nepakeitė dvasininkų požiūrio į moterį, kaip į kažkokį gyvūną, kuris, nors ir būdamas protingas, turi gyventi būdoje. Ir apskritai, kuo daugiau skaitau apie Vatikaną, popiežius ir pan., tuo labiau suprantu, kokia beviltiška institucija yra banyčia (atsiprašau, jei ką įžeidžiau ). Skaitėsi daug lengviau, nei maniau. Tiesa, užkliuvo, kad kartais rašant metus buvo vietomis sukeisti skaičiai 
Amelie Nothomb "Alkio biografija". Net nežinau, kaip šią knygą apibūdinti, aprašyti. Rašytoja pasakoja savo, diplomato duktės, gyvenimą skirtingose šalyse: Japonijoje, Kinijoje, JAV, Bangladeše ir kt. Knyga sukėlė įdomių minčiu. Nors pradžioj nelabai kabino, bet vėliau pasidarė gana įdomu. Veiksmo mažai, daugiau minčių, jausmų, išgyvenimų. Rašytoja atkreipia dėmėsį į alkį - alkis - gyvenimo variklis. Alkio nejaučiantys žmonės - apatiški, neveiklūs. Man knyga patiko.
Daphne du Maurier "Mano pusseserė Reičel" . Embrouzas užaugina savo pusbrolį Filipą, mirus šio tėvams. Embrouzas, prisiekęs viengungis, išvyksta taisyt sveikatos. Filipas sužino, kad pusbrolis vedė. Po kurio laiko Embrouzas miršta, o jo našlė - pusseserė Reičel - atvyksta į dvarą ir Filipo gyvenimas pasikeičia.
Pradžia skaitėsi nuobodžiai, vėliau kažkaip visai įtraukė. Buvo įdomu sužinoti, kas bus pabaigoje. Patiko
Peter Ackroyd "Paskutinis Oskaro Vaildo testamentas. Platono užrašai". Pirmoji knygos dalis pasakoja apie Oskaro Vaildo gyvenimą - ji parašyta garsaus rašytojo dienoraščio forma. Aprašomi paskutinieji jo gyvenimo metai, jam išėjus iš kalėjimo, prisimenami buvusi šlovė, homoseksualo džiaugsmai bei nuopolis. Buvo labai įdomu sužinoti apie Vaildo gyvenimą ir nors nesuskaičius jo kūrinių (kol kas
), bet atrodė, kad skaitau jo paties rašytą dienoraštį (šis kūrinys šiaip Ackroyd'o kūrybos vaisius). Aišku, kildavo abejonės, ar tikrai tokios buvo Vaildo mintys ir jausmai, ar kai kurie jų - tik autoriaus išmonė, bet tikrai labai patiko. Kitas knygoje esantįs romanas - alegorija, utopija, antiutopija, galima pavadinti, kaip nori. Oratorius Platonas, gyvenantis ateityje - trisdešimt septintame amžiuje - Londono miesto gyventojams pasakoja apie dvidešimtąjį amžių, pateikia tuo metu vartotų sąvokų žodynėlį (kuris, beja, man pasirodė labai įdomus). Apskritai patiko įdomios autoriaus interpretacijos - žodžių, šiuolaikinio požiūrįo ir vertybių. Noriu šios knygos į savo biblioteką.
Marmon Leslie Silko "Ceremonija". "Knygoje pasakojama baltaodžio vyro ir indėnės moters sūnaus, JAV armijos veterano Tajo istorija. Patyręs japonų nelaisvės siaubą ir kurį laiką praleidęs Los Andželo veteranų ligoninėje jis grįžta į gimtąjį Lagūnos pueblą. Kelionė namo nepaprastai sunki. Pasikeitė ir pats Tajo, ir jo namai. Išniekintoje šventoje žemėje buvo iškasta šachta. Tapo pažeista ne tik žmogaus dvasios, bet ir jį maitinančios gamtos pusiausvyra. Tajo, žūtbūtinai kabindamasis į gyvenimą, ieško išsigelbėjimo senosiose, išminties, magiškų galių ir nesutepto pirmykščio grožio kupinose savo genties istorijose." Savais žodžiais nelabai šią knygą ir apibūdinsiu. Gal paskubėjau greičiau ją perskaityt, gal netinkamu laiku sakičiau, o gal tiesiog ne mano knyga, nes man ji įspūdžio nepaliko
Patricia Duncker "Haliucinuojantis Foucault" . Knyga parašyta pirmuoju asmenu, tad pasakotojo vardo skaitytojas taip ir nesužino. Jis rašo disertaciją apie garsaus rašytojo Paulio Michelio kūrybą. Tačiau labai menkai žino apie jo gyvenimą. Net nežino to, kad Paulis Michelis gyvas ir leidžia savo dienas beprotnamyje. Todėl galiausiai draugės įkalbėtas jis nusprendžia važiuoti į Prancūziją ir surasti Paulį Michelį. Šis susitikimas daug ką pakeičia... Knyga patiko. Tokia... kitokia. Manau, skaityčiau antrą kartą
Alois Uhl "Popiežiai ir moterys" . Knyga pasakoja apie visais laikais šalia popiežių buvusias moteris. Apie jų meilužes, dukras, tiesiog geras drauges. Kai kurios jų darė įtaką popiežių sprendimams, kitos - ne. Tačiau net tai, kad tų moterų buvo nepakeitė dvasininkų požiūrio į moterį, kaip į kažkokį gyvūną, kuris, nors ir būdamas protingas, turi gyventi būdoje. Ir apskritai, kuo daugiau skaitau apie Vatikaną, popiežius ir pan., tuo labiau suprantu, kokia beviltiška institucija yra banyčia (atsiprašau, jei ką įžeidžiau
). Skaitėsi daug lengviau, nei maniau. Tiesa, užkliuvo, kad kartais rašant metus buvo vietomis sukeisti skaičiai
Labas dienas
Vakar per dieną ir suvalgiau "Eva Luna"
Patiko. Atsiliepimas, jei mintys susibėgs į vieną krūvą, bus vėliau.QUOTE(Skaitanti @ 2011 02 02, 18:43)
O, tik dabar pastebėjau, kad tema 50.
Kur tortas, kur žvakutės?
Žvakutės užpūstos, tortas suvalgytas Kur tortas, kur žvakutės?
Kalta ne aš, kaltas dėdė Karlsonas, kuris gyvena ant stogo 
Labas rytas, (bent vienas pliusas išėjus "ant biuletenio" - gali išsimiegoti tiek, kad maža nepasirodys 
)
Ania? Filmo nemačiau, bet tylutėliai jau trinu rankomis, nes tikiu, kad ir man patikti turėtų! 
Aš net iki galo nedavaliojau jos perskaityt, bet užpykau taip pat
Toks briedas. 
Patricia Duncker "Haliucinuojantis Foucault" . Knyga parašyta pirmuoju asmenu, tad pasakotojo vardo skaitytojas taip ir nesužino. Jis rašo disertaciją apie garsaus rašytojo Paulio Michelio kūrybą. Tačiau labai menkai žino apie jo gyvenimą. Net nežino to, kad Paulis Michelis gyvas ir leidžia savo dienas beprotnamyje. Todėl galiausiai draugės įkalbėtas jis nusprendžia važiuoti į Prancūziją ir surasti Paulį Michelį. Šis susitikimas daug ką pakeičia... Knyga patiko. Tokia... kitokia. Manau, skaityčiau antrą kartą
Šita labai sudominai.
Man atrodo kažkas čia ją gyrė, ar tik ne Doriforė?
)QUOTE(Ingėnas @ 2011 02 03, 10:58)
Ania?
Filmo nemačiau, bet tylutėliai jau trinu rankomis, nes tikiu, kad ir man patikti turėtų! QUOTE(ina8001 @ 2011 02 03, 11:04)
Aš net iki galo nedavaliojau jos perskaityt, bet užpykau taip pat
Toks briedas. QUOTE(sphinx @ 2011 02 03, 11:43)
Patricia Duncker "Haliucinuojantis Foucault" . Knyga parašyta pirmuoju asmenu, tad pasakotojo vardo skaitytojas taip ir nesužino. Jis rašo disertaciją apie garsaus rašytojo Paulio Michelio kūrybą. Tačiau labai menkai žino apie jo gyvenimą. Net nežino to, kad Paulis Michelis gyvas ir leidžia savo dienas beprotnamyje. Todėl galiausiai draugės įkalbėtas jis nusprendžia važiuoti į Prancūziją ir surasti Paulį Michelį. Šis susitikimas daug ką pakeičia... Knyga patiko. Tokia... kitokia. Manau, skaityčiau antrą kartą
Šita labai sudominai.
Man atrodo kažkas čia ją gyrė, ar tik ne Doriforė?QUOTE(Sielos Sparnai @ 2011 02 03, 11:56)
Isabel Allende "Eva Luna"
Labai patiko, viskas viskas, nuo pradžios iki pat pabaigos. Ši istorija tarsi nepaprastai gardus patiekalas su begale pačių įvairiausių prieskonių, iš kurių kiekvienas įneša savo spalvą, o kartu jie sukuria nepamirštamą skonį. Tikėjausi paprastos meilės istorijos, su šiokia tokia egzotika, tokio beveik lengvo skaitaliuko, o gavau nepaprastai daugiasluoksnį pasakojimą su tokia gausybe veikėjų, pasakojimo vingių, kad net akys raibo, o mano vaizduotė pablūdusi nuo įspūdžių, spalvų, kvapų gausos, nebetilpo į jokius rėmus ir nebespėjo visko piešti mano galvoje. Nepaprastai sunkūs gyvenimai, skaudūs likimo vingiai, labai ryškūs ir savotiški personažai, apipynę dviejų pagrindinių veikėjų, per visą pasakojimą mažais žingsneliais žengiančių vienas kito link, gyvenimus, įpintus į revoliucijos, pilietinių sambrūzdžių, partizaninių judėjimų atmosferą, indėnai, džiunglės, keistuolis daktaras-profesorius su savo iškamšomis ir dar keistesniais gydymo metodais, raudonųjų žibintų gatvės su savo spalvingais gyventojais, mažas miestelis su labai draugiška ir nuoširdžia bendruomene, geraširdis arabas, įpynęs į pasakojimą rytietiškų motyvų, pirmieji seksualiniai potyriai ir žaidimai, susižavėjimai, meilė, nusivylimai, tikri draugai ir nuoširdi pagalba bei rūpestis. Visko tiek daug, kad tikrai akys raibsta ir protas svaigsta nuo tokios gausos ir margumo. Ir, mane neišpasakytai apžavėjo šiokia tokia aliuzija į Tūkstantis ir viena naktis, tas nepaprastas Evos gebėjimas kurti stebuklingus pasakojimus, neribota vaizduotė ir išmonė, nenusileidžianti ir pačiai Šecherezadai. Patiko ir pati kalba, sakiniai, palyginimai, pasakojimo stilius, viską gerte gėriau į save, o akys taip ir slydo per kiekvieną eilutę, puslapį. Radau ir grynai asmeniškų jausminių sąsajų su savo gyvenimu, jo personažais, susišaukė tam tikros mintys ir jausmai su mano vidumi. Neina trumpai ir nuosekliai nusakyti apie ką knyga, koks jos siužetas. Visko daug, bet tuo pačiu labai skanu.
Sielos Sparnai, labai šaunus atsiliepimas
Reiks ir man ją traukti į norimų perskaityti sąrašą.
Reiks ir man ją traukti į norimų perskaityti sąrašą.
QUOTE(Ingėnas @ 2011 02 03, 12:10)
Sielos Sparnai, labai šaunus atsiliepimas
Reiks ir man ją traukti į norimų perskaityti sąrašą.
Iš kitos pusės ir labai jau subjektyvus tas mano atsiliepimas, nežinia kokia iš tikrųjų ta knyga tau pasirodytų Reiks ir man ją traukti į norimų perskaityti sąrašą.
Sveikos skaitoves, vos pavijau jus 
. Nutrukus buvau nuo temos, bet vel griztu i skaitymo pasauli. Registras su knyga "Rivertono dvaro paslaptis", o nutariua, jog "Sala po vandenynu" siek tiek luktels manes 
"Ceremonija" Gal paskubėjau greičiau ją perskaityt, gal netinkamu laiku sakičiau, o gal tiesiog ne mano knyga, nes man ji įspūdžio nepaliko
sios knygos as nesugebejau net ipuseti, vis sau sakydama, kad matyt ne tinkamu laiku skaiciau, bet sveikinu tamsta ja uzbaigus
Na tikrai be galo siltas ir grazus atsiliepimas. Apie sia knyga dar nebuvau taip graziai girdejusi . Aciukas ir uz temute
. Nutrukus buvau nuo temos, bet vel griztu i skaitymo pasauli. Registras su knyga "Rivertono dvaro paslaptis", o nutariua, jog "Sala po vandenynu" siek tiek luktels manes QUOTE(sphinx @ 2011 02 03, 11:43)
"Ceremonija" Gal paskubėjau greičiau ją perskaityt, gal netinkamu laiku sakičiau, o gal tiesiog ne mano knyga, nes man ji įspūdžio nepaliko
sios knygos as nesugebejau net ipuseti, vis sau sakydama, kad matyt ne tinkamu laiku skaiciau, bet sveikinu tamsta ja uzbaigus
QUOTE(Sielos Sparnai @ 2011 02 03, 13:03)
Na tikrai be galo siltas ir grazus atsiliepimas. Apie sia knyga dar nebuvau taip graziai girdejusi
. Aciukas ir uz temute
QUOTE(aistuliaa @ 2011 02 03, 10:47)
Numečiau aš ją, nors gal reikėjo daugiau paskaityt, gal būtų ir man patikusi vėliau
Na, man visai patiko, bet tau gal ir nepatiks
QUOTE(Biancca @ 2011 02 03, 11:29)
Šita labai sudominai. Man atrodo kažkas čia ją gyrė, ar tik ne Doriforė?
Man atrodo kažkas čia ją gyrė, ar tik ne Doriforė?Taip, Doriforė gyrė
Manau, man ši knyga paliko ne tokį gilų įspūdį, bet vistiek labai patiko, ypač susigulėjus mintims . QUOTE(Sielos Sparnai @ 2011 02 03, 12:03)
Isabel Allende "Eva Luna"
Šaunus atsiliepimas
Skaitau dabar jos "Afroditė". Labai patinka - rodos, jauti jos žodžių skonį Tikrai skaitysiu daugiau jos knygų, ir tavo aprašytąją įsitraukiu į sąrašą Tiesa, ačiū už temukę
QUOTE(Nerinha @ 2011 02 03, 12:37)
sios knygos as nesugebejau net ipuseti, vis sau sakydama, kad matyt ne tinkamu laiku skaiciau, bet sveikinu tamsta ja uzbaigus
Ačiū
Na, aš irgi ją kažkaip kankinau. Tiesa, vienu metu man ji kažkaip greičiau skaitytis pradėjo, bet paskui, likus trečdaliui knygos, vėl strigau. Bet pagalvojau visgi, kad reik pabaigt. Maniau, kad bus kažkuo panaši į "Apsivalymo ritualą", bet pastaroji man patiko labiau
QUOTE(Masako @ 2011 02 03, 10:24)
Sidro namu taisykles - turininga, idomi ir intriguojanti.
Nasle vieneriems metams - istestas dirbtinas nuobodus skaitalas.
va kaip visiems skirtingai
Nasle vieneriems metams - istestas dirbtinas nuobodus skaitalas.
va kaip visiems skirtingai
pritariu 100proc Kai kas sako , kad nepatinka "Sidro namu taisykles", negaliu suprast.
Man kiekvienas sakinys buvo Jungiuos ir as nauja Jubiliejine tema. SS, kaip visada ji nuostabi, o paveiksliukas pasakiskas
Baigiau knyga 'Kas apverks ju dalia", nezinau ka dabar imtis
O Vinco Adomėno "Kas apverks ju dalią" labai patiko. Issami- veiksmas vyko ir Lietuvoj ir tremtyje, spalvinga, bet kartu ir liudna knyga apie pokari, pirmuju kolukiu kurima, partizanu pasipriesinima ir tremti, tiems kurie buvo suimti, isduoti..Ir aisku apie didziule meile, kuri tesiasi per visa knyga. Liudna buvo, kad pagrindinis veikejas knygos pabaigoje paluzo, pasidave, nebesulauke paleidimo is tremties.
Ką tik grįžau iš pašto kiaurai šlapiom kojom
bet su knyga Alessandro Piperno "Su blogiausiais ketinimais". Ačiū Masako O dėl knygos "Ceremonija", tai ***** blemba, jau trys nelabai kokie atsiliepimai apie ją, kaži kaip aš su ta knyga susidraugausiu
nes ji dar laukia manęs, kantriai, kaip ir kitos knygos. Bet, turbūt aš jai atleisiu visus trūkumus dėl plunksninio viršelio QUOTE(Nerinha @ 2011 02 03, 12:37)
Na tikrai be galo siltas ir grazus atsiliepimas. Apie sia knyga dar nebuvau taip graziai girdejusi
Ačiū už gerą žodį mano mintims QUOTE(sphinx @ 2011 02 03, 12:56)
Šaunus atsiliepimas Skaitau dabar jos "Afroditė". Labai patinka - rodos, jauti jos žodžių skonį Tikrai skaitysiu daugiau jos knygų, ir tavo aprašytąją įsitraukiu į sąrašą
Va va Skaitau dabar jos "Afroditė". Labai patinka - rodos, jauti jos žodžių skonį Tikrai skaitysiu daugiau jos knygų, ir tavo aprašytąją įsitraukiu į sąrašą Labai taiklus ir gražus apibūdinimas
