Tėvų karšinimas (6)

as gal praleidau...kodel komoje?po insulto?
uzjauciu tave,daug stiprybes tau

Aš irgi nesupratau, kas nutiko?

Čia, merginos (anos temelės pabaigoj):

http://www.supermama...?...&p=44231859

jo....dabar prisimenu betgi kaip ilgai komoje.....nei mires,nei gyvas.....labai sunki situacija

O kiek balų pagal Glasgow komų skalę?
Papildyta:

aš trumpai pasisakysiu
negalvokit, kad mieste labai gera priežiūra. Kiek man teko pačiai stebėti darbą kaip interesantei (kai babaytė ir bočius sirgo), ir kai tenka stebėti ir dirbti pačiai ligoninėje, sakyčiau yra skirtumas toks: mieste didesnė tikimybė, kad bus geresnis gydytojas, naujesne aparatūra, o mažesniuose miesteliuose, didesnė tikimybė, kad bus geresnė slauga
tačiau galiu pastebėti, jog insultų (dabar tai nebevadinama, dabar vadinama arba hemoragijomis arba smegenų infarktais atveju labai svarbi slauga ir reabilitacija. Vaistai skiriami faktiškai visiems vienodi (jeigu kam įdomu galiu kelis lapus praskanuoti iš Nervų ligų vadovėlio, ten yra visi vaistai surašyti, tai galiu tik patvirtinti- taip ir gydo, tiek maniškius taip gydo, tiek mūsų skyriuj taip gydo). O slauga vaidina didžiausią vaidmenį, nes reikia nuolat valyti stomas, nuolat atsiurbinėti, gražiai perrišinėti žaizdas, jei reikia, žiūrėti, kad neatsirastų pragulų, kantriai maitinti ir pan. Visa tai susumavus duoda gerų, arba atvirkščiai blogų rezultatų...bet mūsų daugelis žmonių to nesupranta- eina nešini maišiukais į skyrių pas vedėjus ir galvoja,kad tie maišiukai padės....o kai ateina slaugytojos jas apšaukia, kad ten nepasuko, ten nepavertė......
Bet žinoma, susidūriau ir su tuo, kad medikai turi tokį vadinamą ,,perdegimo" sindromą, kas dirba ilgai- tiesiog nebemato paciente žmogaus, jam tai tik tarsi muliažas, kuriam viskas daroma pagal paskyrimus labai gaila.....čia vėl dvi pusės- visų neprigailėsi, bet ir beširdžiu negalima tapti.....
iš kitos dar pusės- atveža kokį senučiuką 90 metų, prideda lašinių, atėję daktarai maigo jį, žmogeliui bloga, verkia, skauda...o medikai vis tariasi- gal dar pjaustinėt ir t.t kai matau tą žmogiuką kančios iškreiptu veidu, pamąstau, kad gal ir nebereikia ..... kad ir kaip skaudu, bet..... gal reikia žmogų paleisti....gal gerai darė senosios tautos, kai žmogus, pajautęs, jog jau viskas- išeidavo vienas pats...numirti

Ačiu, kad priminei
Kažkoks siaubas, jauna moteris, maniau seniai atsigavo Kaip liūdna, iki sielos gelmių

na matai kaime nera gydytoju o is artimiausio miestelio sunku prisisaukti be pinigu, o pyktis irgi nesinori. O be to kai pirma karta insultas buvo, net nesiunte persviesti galvos, kas man irgi nelabai suprantama.
Ir kodel reikia leisti zmogui kankintis jei dar galima kazkiek padeti, nes istikus antram insultui, nebutinai zmogus mirs, gal dar daugiau kankinsis, suparalyzuotas ir t.t. , o jei kiek nors galima tai pristabdyti, nemanau kad reikia kazka daryti, o ne laukti kol nusibaigs gydytojos patarimu, o po to griauztis , kad ne viska padarei ka galejai. Ir be to idomiai skamba, kai sakoma, kad laselines padetu, bet kam cia jau kaip ir vargintis, nes matai anksciau ar veliau numirs, nors mes ir taip puikiai ta suprantam, bet nesinori zmogaus marintis, kol jis samoningas, ir laukti pablogejimo. Kazin gydytojai savo tevams ir leistu taip iseiti, sededami sudeje rankas?

aš tave labai gerai suprantu bet mūsų medicina nėra iki galo humaniška, pripažįstu
aš tik norėjau pasakyti, kad kai mano babytė gulėjo mirties patale tame nusussusiame insultų skyriuje, meldžiau visus dievus, būčiau visus pinigus atidavusi tiem patiems kyšininkams daktarams, kad tik ją išgelbėtų, naktimis tiesiog sapnavau, kad parsivežame ją, kad ir vežimėlyje, kad ją vežioju, kad ją valgydinu, girdau vandeniu, skaitau laikraštį.....bet to nebuvo lemta...išvežta į reanimacijos skyrių, ten pabuvojo tik 15 minučių ir jos gyvenimo styga nutrūko
ilgai aš save graužiau, nėra dienos kada nepagalvočiau, kas būtų jeigu būtų.....man šiek tiek nusiraminti padėjo kai nuėjau dirbti į sunkų skyrių, kuriame didžioji dalis pacientų po insultų, vieni sąmningi, kiti nelabai, treti komose gaila žmonių, nesu beširdė- kalbuosi, masažuoju, prausiu aš visus, nesvarbu, kad jie man neatsako, man tai ne rodiklis, kad žmogus bevertis- jis vistiek žmogus........bet kai pagalvoju, tebūna lengva žemelė mano babytei, gal taip geriau, kad jai neteko taip kankintis, egzistuoti....
tik tiek norėjau parašyti iš asmeninės patirties
jeigu asmeniškai, aš pati norėčiau nusmilkti kaip žvakė namuose, tikrai ne tarp baltų sienų prieš 2,5 metus mane vos atpumpavo reanimacinė būtų manęs čia ir nebebuvę, tad teko patirti, ką reiškia kai sekundė ir .................

Mano vienos pažįstamos mama komoj gulėjo košmariškai ilgai, gal du mėnesius. Bet atsigavo. Ir dabar visai normaliai gyvena, susitvarko pati viena. Bet ji palyginti jauno amžiaus. Bet ir čia galbūt panašus atvejis? Taigi nieko negali žinoti, kokie tie planai iš aukščiau.

Jetus, kad ir jai gerai pasibaigtų

Labas rytas

Vakar leisdama vaistus, pastebėjau, kad viena pusė kiek kietoka. Bet nekaršta, neraudona, neįtempta. Aišku, į tą pusę nebeleidau. Skaičiau kad abscesai susidaro, kai organizmas nepajėgus išnešioti vaistus. Ką daryt, gal šildyt

Sildymas padeda, lengvas pamasazavimas.