QUOTE(Una Li @ 2011 05 07, 17:52)
Va taip pamažu ir atsisveikinam. Paskui blogi įspūdžiai išblėsta ir belieka šviesūs prisiminimai. Kartais atrodo, gerai būtų žinoti, kiek ta slauga tęsis, bet jei ilgai, kažin ar nepritrūktumėm drąsos...
Aš ruošiaus dar dešimčiai metų. Na, bent septyneriems (prie tų beveik dviejų dešimtmečių realių). Dar turėjau planų, kaip savo dienos ritmą kitaip planuot (nes buvo jau labai sunku, vakaras su naktimi susimaišęs).
Manau, kad įmanoma ištvert tiek, kiek reikia. Jei remies į Aukštesniąją jėgą ir turi nors kiek pagalbininkų.
Apskritai tas sunkumas duoda labai daug patirties ir suvokimo. Dėl ko mes šioj žemėj gyvenam.
Papildyta:
QUOTE(Awita @ 2011 05 07, 17:10)
Šiandien keturnedėlis, buvom mišiose, kapinaitėse, namuose paminėjom, neseniai giminaičiai išsiskirstė.
Taip greitai. Atrodo, dar vakar viskas buvo...

Kaip tėvukas?
Papildyta:
QUOTE(rutulux @ 2011 05 07, 06:14)
kai sveikesnė buvo-nelabai ji tą močiutės meilę rodydavo. Jei nueidavo abu, tai duris prieš nosį uždarydavo, nes mažius išverst gali ką nors. Pareidavo nosį nukabinę.Didžioji, viena nuėjus, patekdavo į jos apartamentus. Ai...daug visko yra buvę.
Užtai tokia ir senatvė.
Papildyta:
QUOTE(rutulux @ 2011 05 05, 15:45)
Pas mus tai ne kas

. Prieš velykas mama suplėšė palaidinę ją prižiūrinčiai moteriškei, man vėl nutrauktos grandinėlės. Bet kas baisiausia, kad puola iš nugaros, dabar net nejaukiai jaučiuos, kai ji kažkur šalia sukinėjas. Gydytojas prirašė arklines vaistų dozes, sakė, jei nepadės-į ligoninę. Tai va tiek.
QUOTE(rutulux @ 2011 05 05, 17:56)
Vot kantrybės paskutiniu metu visai nebeturiu. Pavargau labai
Kartais vis dėlto tenka guldyt į ligoninę, kad prižiūrintieji bent kiek atsigautų. Gal per tą laiką įgausit naujų jėgų ar rasit kokį sprendimą?
Nors žinau atvejį, kai moteris slaugė aštuonerius metus, paskui paguldė į slaugos ligoninę. Neišbuvo nė tų keturių mėnesių. Po trijų išėjo suvisam.
Sunku tokiais atvejais pasirinkti. Reikia labai įsiklausyti į save.
Stiprybės tau,
Rutulux!