Tėvų karšinimas (6)

#481
QUOTE(Una Li @ 2011 06 04, 15:20)
Mane visąlaik žavėjo, kaip anytos tėvai viską žodžiu padalino ir vaikai per karus ir negandas to žodžio kiek galėjo laikėsi, bent patį principą išlaikė, nes daug turto pražuvo. Mano tėveliai nedaug teužgyveno, tai gal dėl to daug rūpesčių padalinimas nekėlė, pasakė savo valią ir dar mūsų atsiklausė, ar visi sutinkam.

Pusbrolis irgi metus nejudino daiktų, visai patiktų ir man taip, bet mūsų atveju tas kambarys labai pravestų vasarą, kai vaikai suvažiuoja, nereikėtų grūstis, taigi bent minimaliai teks kažką daryti.

Taip, labai gražu, kai laikomasi tėvų nurodymų. Bet dabar jau retai taip būna, nes vaikai užauga labai skirtingi. Kartais atrodo, kad ne tų pačių tėvų auginti. Ir juridiniai įstatymai, deja, daugiau remiasi ne tėvų žodžiu.

Kartais įmanoma visai išsiversti ir labai nejudinant išėjusiojo daiktų. Mamos kambaryje liko stalas, juo po kokios pusės metų po truputėlį pradėjau naudotis. Dar vieną kitą daiktą pasidėdavau ant laisvų paviršių. Kažkaip darniai su mamos aplinka tuos metus išgyvenom. Pradėjau judinti po metinių. Tvarkydamasi visą laiką degiau žvakę. Paskui atsirado kitų būtinų skubių darbų, ir viskas sutojo. Negali visko taip imti ir išmesti. Viskas buvo kaupiama metų metus, ir paleidžiama turbūt palengva bus.
Atsakyti
#482
QUOTE(Una Li @ 2011 06 04, 16:20)
Nesirūpink, teisingai esam išmokinti biggrin.gif .


drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif smile.gif

O mes išmetėm lovą ir patalus, nes dvokė blush2.gif Seneliui pertvarkėm kambarį, kad būtų patogiau g.gif
Atsakyti
#483
QUOTE(Awita @ 2011 06 04, 20:11)
O mes išmetėm lovą ir patalus, nes  dvokė  blush2.gif Seneliui pertvarkėm kambarį, kad būtų patogiau  g.gif

Po mamos mirties mes darėm tą patį - nupirkom seneliui patogų fotelį prie TV, o senus, caro laikų, išmetėm, kiek perstumdėm baldus, kad jam būtų patogiau drinks_cheers.gif . Tik bendro vaizdo stengėmės nekeisti, nes dauguma senukų sunkiai pripranta prie permainų.
Atsakyti
#484
QUOTE(Una Li @ 2011 06 04, 22:49)
Po mamos mirties mes darėm tą patį

Mes irgi panašiai smile.gif

Una Li, tai tu jau nieko nebeturi iš tėvelių unsure.gif
Atsakyti
#485
QUOTE(Awita @ 2011 06 04, 22:52)
Una Li, tai tu jau nieko nebeturi iš tėvelių  unsure.gif

Jau nebe verysad.gif , o senelių ir neturėjau, visi mirė iki man gimstant. Bet dar turiu anytą 91 metų smile.gif , tik ji dar gyvena savo namuose tam pačiam miestely.
Atsakyti
#486
QUOTE(Una Li @ 2011 06 04, 23:10)
Jau nebe verysad.gif , o senelių ir neturėjau, visi mirė iki man gimstant. Bet dar turiu anytą 91 metų smile.gif , tik ji dar gyvena savo namuose tam pačiam miestely.

Man dar nors tėvukas liko, saugom dabar jį visi, lepinam, toks nekoks beatrodo. Šiandien atvažiavo sesės, sako net nusigandom g.gif
Anytos tau nereikia prižiūrėt? Gal dukrą turi?
Atsakyti
#487
QUOTE(Una Li @ 2011 06 04, 22:10)
o senelių ir neturėjau, visi mirė iki man gimstant.

Man pasisekė – mane vieną žiemą jie net ir augino. Labai jaučiu su jais ryšį.

Žiūriu, kad jau mūsų – tų, kurios tėvelius jau esame bent vieną išlydėjusios, šioje temoje pradedam persverti. mastau.gif Juk jau tenka ne tik tėvų kapus prižiūrėti, bet ir senelių (nes esam pirmieji pagal eilę).

Nors man rūpi ir tos, kurios šios temos lyg ir dabartinės šeimininkės. Rutuliux, kaip tavo bėdelės? Jos tavo buvo lyg ir sunkiausios (bent man jau taip pasirodė). g.gif
Papildyta:
QUOTE(Awita @ 2011 06 04, 19:11)
O mes išmetėm lovą ir patalus, nes  dvokė  blush2.gif Seneliui pertvarkėm kambarį, kad būtų patogiau  g.gif

Kai lieka porininkas gyvas, būna kitaip. Jis būna lyg ir teisių perėmėjas. Jam ir pritaikomas gyvenimas.
O patalus aš visus išskalbiau. Ir drabužius, ir absoliučiai viską, kas skalbiama. Todėl po metų neturėjau problemos. Net su antklodėmis. Jas net mamai sergant, dar prieš sauskelnes, kai nebesulaikydavo šlapimo, tekdavo skalbti skalbyklėje. Nes tada mama jau nebesusivokdavo, sėsdavosi ant antklodės, tai ir suvarydavo viską kiaurai. Ir mano prašymai, kad sėstųsi ant paklodės, kad ji plonesnė ir po ja klijuotė, jos sąmonės nebepasiekdavo. verysad.gif
Užtat po metų, kai ėmiausi drabužių spintos, šiek tiek bijojau, nes tikėjausi, kad pajusiu ligos dvoką. Bet to nebuvo. Spinta kvepėjo. Tiesa, buvo likęs ir mamos kūno kažkoks kvapas, bet jis buvo malonus ir šiek tiek graudino.
Lovos, tiesa, nejudinu. Nesigulu ant jos ir tik ant kraštelio prisėdu. Kažkaip sąmonėje susigyvenau, kad sofa „jos“, tai dar ir „netrukdau“.
Atsakyti
#488
QUOTE(Simense @ 2011 06 05, 00:31)

O patalus aš visus išskalbiau.

Ir aš, ką galėjau išskalbiau, padėjau.

Tikrai, išlydėjusiųjų vis daugėja. Dar turiu tėvuką, kurį irgi reikia prižiūrėti, gal ne taip intensyviai, bet vaistukus surinkti, sekti spaudimą, paduoti maistą ir pan. Taigi toj temoj dar būsiu.
Kažko vis mažiau ateina mergaitės pasiguosti savo vargeliais, aišku joms laiko ne kaži kiek lieka.

Atsakyti
#489
QUOTE(Awita @ 2011 06 05, 06:50)
Taigi toj temoj dar būsiu.

Alzheimerio klube mums sakė, kad po išėjimo dar du metus lankytojus kviečia (nes paprastai dar tiek laiko žmogui „skauda“, norisi dalintis). Taigi nenuostabu, kad mes, ir neturinčios jau ką aktyviai prižiūrėt, čia vis užeinam.
Juo labiau, kad atsiranda ir naujų rūpesčių, susijusių su buvusiais ligoniais, o ir esame dėmesingesni panašioms giminaičių ar šiaip kitų žmonių problemoms.
Atsakyti
#490
QUOTE(Awita @ 2011 06 04, 23:45)
Man dar nors tėvukas liko, saugom dabar jį visi, lepinam, toks nekoks beatrodo. Šiandien atvažiavo sesės, sako net nusigandom g.gif
Anytos tau nereikia prižiūrėt? Gal dukrą turi?

Nenusiminkit, maniškis per mamos laidotuves irgi vos laikėsi, bijojau, kad nebūtų vienos laidotuvės po kitų, bet vėliau atsigavo ir dar visai gražiai pagyveno, kiek buvo skirta.
Anyta dar tvarkosi pati, tik malkų prinešti, mokesčius sumokėti, žolę nupjauti ar spaudimą pamatuoti MB rūpinasi. Yra ir dukrų, bet mes esam tam pačiam miestely, o kiti vaikai gyvena toliau. Šiaip ji labai savarankiška, tik va galvelė jau nebe ta, kartais baugu, kad nepražiopsotume momento, kai žmogus nebegali gyventi vienas...
Atsakyti
#491
QUOTE(Simense @ 2011 06 05, 11:39)
o ir esame dėmesingesni panašioms giminaičių ar šiaip kitų žmonių problemoms.


tikrai drinks_cheers.gif
QUOTE(Una Li @ 2011 06 05, 12:06)
Šiaip ji labai savarankiška

Nu šaunuolė wub.gif
Atsakyti
#492
QUOTE(Una Li @ 2011 06 05, 11:06)
Anyta dar tvarkosi pati, tik malkų prinešti, mokesčius sumokėti, žolę nupjauti ar spaudimą pamatuoti MB rūpinasi. Yra ir dukrų, bet mes esam tam pačiam miestely, o kiti vaikai gyvena toliau. Šiaip ji labai savarankiška, tik va galvelė jau nebe ta, kartais baugu, kad nepražiopsotume momento, kai žmogus nebegali gyventi vienas...

Taip, tą momentą , kai žmogus jau nebegali pasirūpinti savimi, pajusti nelengva. mastau.gif Žiūriu, mano tetulytę prižiūrintieji sako, kad jai viskas gerai, „tik atmintis nekokia“. O aš matau, kad jau toji tetulytė nebenueina iki kapinaičių netoliese ir nebepajėgia prižiūrėti savo mamos kapelio (o jį nepaprastai tvarkingai prižiūrėdavo). Kartais net iš tokių netiesioginių ženklų matosi, kiek žmogus jau pajėgia. Tik vargas tas, jog patys artimieji nepripažįsta, jog jau yra bėda. Nėra kaip ir padėt. verysad.gif
Atsakyti