QUOTE(senmerge @ 2011 04 21, 09:47)
Aš nesuprantu , ką darau ne taip , kai uždedu pampersą , pramank6tinu sveikają koją , pasodinu , tai pastoviai nesileidžia , visaip išvadina , pradeda muštis , tenka viską daryti per prievartą . Vėl paguldyta , pradeda verkti ir kliedėti , kad yra pas save namie kaime , mėto antklodę ant žemės ir ruošiasi kažkur eiti , tik nebeatsikelia . Ką darau ne taip ? Gal reikia laikyti nešvariu pampersu , alkaną ir bandyti gražiuoju prisišnekinti , kad gal leisis sutvarkoma ?
Taip, tai tikrai nelengva. Bet tokie ligoniai mus moko angeliškos kantrybės.
Tikrai sunku, jei nėra kas pakeičia ar padeda. Neteisk labai savęs, jei kai ko padaryti iškart ir nepavyksta. Laikui bėgant išmokstama daug ko. Ir kaip apsieiti su neramiu ligoniu, ir kaip atlikti būtinus su juo susijusius darbus.
Iš tiesų, reikia stengtis prisikalbinti. Arba nutaikyti momentą, kai ligonis būna geros nuotaikos, ir tada atlikti priežiūros darbus. Bet kartais yra geriau, kad ir sauskelnės pagal įprastą ritmą būna nepakeistos ar antklodė ant žemės (gal yra kita, ar laikinai gal nešalta arba gali ištverti be jos, jei meta), bet ne įsiaudrinęs ligonis. Nes nuo to mums būna patiems sunkiau.
Stiprybės tau!

Nebūk viena, apsilankyk čia. Tokių bėdulių, kaip tu, yra ne vienas. Gyvena ir taip žmonės. Ir išgyvena. Kaip, Awita sakė, tai amžinai netrunka.