Mane ir labai sujadino sita musu diskusija.Kazkodel man labai gaila
optimistes ,is vienos puses-sunkiai serganti mama,kuri yra ne uz 100 km,o kitoje valstybeje,o kitoje-du visai dar mazi vaikai,kuriais kiek suprantu rupinasi ji viena...ir tie banalus pinigai laaabai reikalingi,kad jie pragyventu.O musu Lietuvoje puikiai zinote kokia situacija su darbu ir t.t.Gerai jeigu salia yra suprantantis,o gal ir nelabai vyras ,o jeigu jo nera? Kas pasirupins jos vaikais?
Ir man atrodo optimiste daro viska ,ka gali,ir atvaziuoja pas mama,ir nori paimti ja pas save...
Labiausia gyvenime nenoreciau kad mano vaikai jaustu kalte del mano ligos,kad netapciau jiems nasta.Tikrai nereikalauciau is ju NIEKO,kad tik jie butu laimingi
Cia dar daug kas priklauo nuo zmogaus...mano mama po sunkiausiu stuburo operaciju,kai negalejo pajudeti po keleta menesiu ,gulejo Kaune,Vilniuje viena,tevelis buvo juroje,uzdirbdavo pinigus,nes operacijos ir vaistai kainavo nemazai ( noriu pasakyti kad didziuojusi savo tevu,jis man vyras is didziosios raides),mes su sese buvom dar vaikai,mamyte tik dziaugesi kad galim vienos gyventi be jos,ka mes vaikai galejome padaryti? Jokiu kitu giminiu Lietuvoje neturejome.Niekada neisgirdau nei zodelio priekaistu is mamytes .Aisku ,kai ji gulejo Klaipedoje ligonineje-vaziavau su sese pasikeisdama kasdien,ir valgyti visada vezdavom,ne tik sau gamindavom(man buvo gal 12 metu,sesei 7).
Mano drauge neseniai istvere kaulu ciulpu transplantacija,pragulejo Vilniuje visiskai viena puse metu,manau isivaizduojate kokios bukles po ,ko gero ,sunkiausios chemijos,kuri tik buna ir po pacios proceduros.Jos tetis mire praeitais metais,sesiu broliu ji neturi,mama isvaziavo dirbti i Anglija,nes nebuvo kitos iseites...Ta mergina sake man,jeigu as tik zodeli pasakyciau,mama butu su manim ,bet kas is to kad mes sedetum apsikabine,o is ko mes valgytum? Is ko moketum uz buta Klaipedoje? Ji pasake kad jai butu tada zymiai sunkiau viska pernesti ir ji kiek galedavo slepdavo nuo mamos savo bukle.
Ji tikra saunuole,viska istvere

Juk mes negalim pasirinkti savo likimo,kazkas salia sunkiu momentu gali tureti artima zmogu,o kazkas ne.
Po gydymo si nuostabi mergina nuvaziavo pas mama ir jie kartu praleido net 3 menesius
P.S. dar ji pasakojo kad vienas is sunkiausiu dalyku jai buvo nuolat palatoje budintis kaimynes vyras

Issivaizduokite,kaip jaustis jaunai merginai,kai salia nuo ryto iki vakaro sedi svetimas vyras,o dar savijauta labai bloga.Palata buvo dviviete.Aciu dievui po transplantacijos ja pervede i kita palata.
[/quote]
Sveikutes dar karteli.Noriu tik patikslinti,kad siuo metu mama jauciasi geriau,kalbejau su ja telefonu ir skype

kasdien susiskambiname.Mama Lietuvoje siulo man gyventi su vaikais is jos invalidumo pasalpos.Tik tokia iseitis butu.Bet man zema butu imti is mamos pinigus,net pagalvoti apie tai negaliu,O paciai eiti darba(siuo metu abejoju ar ji ir gauciau Lietuvoje,kai yra tokia bedarbyste)nebutu imanoma.nes reiktu rupintis mama.Dar patikslinsiu,kad kai vaziavau i Anglija,mamos sveikata buvo gal tik siek tiek geresne.Bet ji tam nepriestaravo,nes,matyt buvo tikra,kad man nepavyks ir grysiu.Bet,kai pamate,kad turiu darba,prasidejo prasymai ir reikalavimai,kad gryzciau atgal.O zinote,kas paskatino mane isvaziuoti?Lietuvoje darbo neturejau-virs metu prastovejau darbo birzoje.Kai tik potencialus darbdaviai suzinodavo,kad turiu 2 mazamecius vaikus,paprasciausiai nebeskambindavo

Ir dar.Kai budavo striuka su pinigais,mamos sunkiai priprasydavau,kad paskolintu.Tekdavo maldauti vos ne valanda.Nors tikrai pinigu turejo,nes dirbo ir tetis,ir jos invalidumo pasalpa budavo pakankamai didele.Pykdavo ant manes ir nuolat sakydavo,kad pati save ir savo vaikus turiu issilaikyti.Tai butent to ir siekdama isvykau i Anglija.Bet stai ir vel blogai

Nors dabar didziaja dali savo atlyginimo skiriu brangiems mamos vaistams,vitaminams ir daugeliui kitu dalyku,kurie Jai pakeltu nuotaika ir butu malonus sirdziai.Pagal galimybes,stengiuosi,kuo dazniau gryzti,buti su Ja.Ir jei Jos sveikata,neduok Dieva pablogetu,net negalvodama begciau pas Ja.Taciau siuo metu,keleta valandeliu ji pabuna ir viena.Danai tetis gryzineja is darbo,brolis uzsuka.Visi dirba ir gyvena viename mieste.Be to,kai Ji buna viena.mes bendraujame po keleta valandeliu skype.Matau Ja ir man ramu.Ir net jei man kartais atrodydavo,kad jai kazkas ne taip,skambindavau iskart teciui-jis gryzdavo ir paziuredavo.Tai manau,kad siuo metu mama neturetu jaustis nepriziurima.Siuo atveju,manau,kad budama Anglijoje,darau viska,ka tik galiu,kad mama jaustusi mylima ir,kad Ja rupinamasi.Bet vis del to,to zinojimo neuztenka ir orisi padaryti dar daugiau.Ir vis tiek sazine grauzia...

Esu pasimetusi vis dar...