Pozityvių NEligoniukų pavėsinė - 3

Labas, mergaites
Tyliai skaitau jusu temas, nes nemegstu guostis, bet OPTIMISTES problemos ir jusu komentarai labai sujaudino ir nebegaliu tyleti.
Vakar 5 valandas su invalido vezimeliu veziojau mama (ji sunkiai vaiksto del sanariu ligos) po onkologijos instituta: gydytojas, echoskopija, rentgenas, vel gydytojas... ir visur reikia laukti eiles, laukti atsakymo, vel laukti eiles...
Na, visas tai jums pazystama
Kai grizome namo, mama pasake: vaikeli, man taip taves gaila, tu taip su manim tampydamasi pavargai...
Nuo siu jos zodziu taip suspaude sirdi - nors kauk!
Isivaizduojate, jai gaila manes... Ne saves, kuriai nustatyta ziauri dizgnoze ir paskirta operacijos data, o manes - kad as pavargau ja veziojant per gydytojus
Visada zinojau, kad tevams esu svarbiausias zmogus gyvenime, ir jie viska del manes paaukotu, bet kad ant tiek...
Ir mama, ir tevas, kol neisvaziavau, vis kartojo - aciu, aciu, aciu...
Uz ka "aciu"?!
Jau apie 20 metu rupinuosi tevu sveikata, kartais per prievarta veziuoju juos pas gydytojus (pagrindinis argumentas, ypac tevui, kuris nekencia gydytoju: "teti, vaziuojam del mano ramybes"), ir jiems iki siol atrodo, kad as darau jiems paslauga, uz kuria reikia dekoti?
Tiesa pasakius, nezinia, kas blogiau - verkti del tevu nedekingumo ar atvirksciai - del per didelio dekingumo

persigalvojau

Mane ir labai sujadino sita musu diskusija.Kazkodel man labai gaila optimistes ,is vienos puses-sunkiai serganti mama,kuri yra ne uz 100 km,o kitoje valstybeje,o kitoje-du visai dar mazi vaikai,kuriais kiek suprantu rupinasi ji viena...ir tie banalus pinigai laaabai reikalingi,kad jie pragyventu.O musu Lietuvoje puikiai zinote kokia situacija su darbu ir t.t.Gerai jeigu salia yra suprantantis,o gal ir nelabai vyras ,o jeigu jo nera? Kas pasirupins jos vaikais?
Ir man atrodo optimiste daro viska ,ka gali,ir atvaziuoja pas mama,ir nori paimti ja pas save...

Labiausia gyvenime nenoreciau kad mano vaikai jaustu kalte del mano ligos,kad netapciau jiems nasta.Tikrai nereikalauciau is ju NIEKO,kad tik jie butu laimingi

Cia dar daug kas priklauo nuo zmogaus...mano mama po sunkiausiu stuburo operaciju,kai negalejo pajudeti po keleta menesiu ,gulejo Kaune,Vilniuje viena,tevelis buvo juroje,uzdirbdavo pinigus,nes operacijos ir vaistai kainavo nemazai ( noriu pasakyti kad didziuojusi savo tevu,jis man vyras is didziosios raides),mes su sese buvom dar vaikai,mamyte tik dziaugesi kad galim vienos gyventi be jos,ka mes vaikai galejome padaryti? Jokiu kitu giminiu Lietuvoje neturejome.Niekada neisgirdau nei zodelio priekaistu is mamytes .Aisku ,kai ji gulejo Klaipedoje ligonineje-vaziavau su sese pasikeisdama kasdien,ir valgyti visada vezdavom,ne tik sau gamindavom(man buvo gal 12 metu,sesei 7).



Mano drauge neseniai istvere kaulu ciulpu transplantacija,pragulejo Vilniuje visiskai viena puse metu,manau isivaizduojate kokios bukles po ,ko gero ,sunkiausios chemijos,kuri tik buna ir po pacios proceduros.Jos tetis mire praeitais metais,sesiu broliu ji neturi,mama isvaziavo dirbti i Anglija,nes nebuvo kitos iseites...Ta mergina sake man,jeigu as tik zodeli pasakyciau,mama butu su manim ,bet kas is to kad mes sedetum apsikabine,o is ko mes valgytum? Is ko moketum uz buta Klaipedoje? Ji pasake kad jai butu tada zymiai sunkiau viska pernesti ir ji kiek galedavo slepdavo nuo mamos savo bukle.
Ji tikra saunuole,viska istvere Juk mes negalim pasirinkti savo likimo,kazkas salia sunkiu momentu gali tureti artima zmogu,o kazkas ne.
Po gydymo si nuostabi mergina nuvaziavo pas mama ir jie kartu praleido net 3 menesius

P.S. dar ji pasakojo kad vienas is sunkiausiu dalyku jai buvo nuolat palatoje budintis kaimynes vyras Issivaizduokite,kaip jaustis jaunai merginai,kai salia nuo ryto iki vakaro sedi svetimas vyras,o dar savijauta labai bloga.Palata buvo dviviete.Aciu dievui po transplantacijos ja pervede i kita palata.

Laba diena.

Nemegstu tokiu diskusiju - nes NIEKAD kitas zmogus nesupras KAS yra tavo sieloje.

Pati buvau ir slaugancios (mamyte mire nuo kruties vezio) kai buvo man 16 metu ir sergancios puseje.

Kai gydziausi, per operacijas ir chemoterapija, nuotaikos buvo skirtingos.
Viena diena labai norejau, kad VISI skirtu man savo demesi, kita diena - nieko nenorejau matyt. Salia manes ne karta nebuvo ne vieno artimo zmogaus per chemoterapija... Pati neprasiau, vyras dirbo, vaikams ligonineje ne vieta...
BET tikrai norejau, kad nors dienos metu kas nors pabuti nors trumpai... Nieko nesakiau, kad nekelti bangu...Ir vyras ir sese atsiprasytu is darbo ir sedetu salia, bet... kitaip sudeliojau prioritetus. Viska isgyvenau.

Kai buvau dukra, slauganti mama, miegojau salia jos, naktimis duodavau deguonies pakvepuot, nuskausminamuosius leidau. Kasdien kol ji gulejo vaziuodavau i ligonine (nuo 13 iki 16 metu). Skiriau jai tiek demesio kiek reikejo, negalvodama apie savo paauglio gyvenima. Tevas kaip ir Svetos tetis, dirbo kitoje vietoje, retkarciais atvaziuodavo. Bet uzdirbdavo musu pragyvenimui ir brangiems mamos vaistams.

Kitoje temoje, A.Ozelis parase, kad negalima susitapatinti...
As manau, kad as tai padariau, ir budama paaugle ir gyvendama toliau, be mamos... Dabar turiu TA, ka turiu. Labai stipri pasamones galia. Mano atveju (AS TAIP MANAU), tai tikrai suveike...

ATLEISKIT uz ilga paklode...

Romantike, , gal ir taip, bet aš dabar skaitau tokią knygą, kad jau vaikas motinos įsčiose būdamas patiria priėmimą ar atstumimą,užprogramuoja savo pasąmonę, žiürint kaip jis yra laukiamas ar nelaukiamas gimstant.. Tai pažymi likusį jo gyvenimą.

Skaiciau ir as apie tai.
Manes labai lauke mano tevai Labai mylejo...

Beje, vakar paziurejau Daktaro Hauzo viena serija. Ir susimasciau. Niekad niekur nebuvau skaicius ar girdejus, kad mama, serganti veziu, gali perduoti ji savo naujagimiui... O ten apie tai ir buvo...
Aisku, tai gali buti tiesiog filmo kureju "antis" ... O man neramu pasidare Nes as turejau ta savo guzeli ir padidejusi limfmazgi visa nestuma nuo pat pradzios...

Labas
man visai neriekalingi pinigai eiti apsipirkti pas Gelažniką.Paskutinį drabužėlį pirkau , gal prieš tris metus, išskyrus apatinį trikotažą, bet irgi turginį.O štai veltinių reikėjo verkiant .Galvojau , kad kojų nagai nuo šalčio nukris.Atkėlė stento išėmimą ir dar dės naują , kuris kainuoja 100 lt, o dar arbatpinigiai anesteziologui ir chirurgui.Po to reikės pirkti vaistus , nes po invazijos užkyla uždegimas.Dar norisi valgyti, reikia pirkti durpes.Aš jau nekalbu apie papildus kaip ryklio kremzlių taukai, kurių dozė mėnesiui-500 Lt. todėl jų ir nenaudoju.



Papildyta:


Deja tai genetika ir daktaras Hausas čia nieko naujo neišrado.Mano vėžiu sirgo senelis ir tėvelis.Todėl ir dukrą vis perklausiu kada paskutinį kartą tikrinosi.Tikiuosi, kad ji jauna ir jei būtų problemos, gal jau bus išrasti nauji gydymo metodai.Kažkuriame forume buvo straipsnis apie tai kaip kelių metų laikotarpyje mirė mama, moksleivė dukra ir serga antra dukra dabar studentė.Mergaitė graži kaip lėlė.Aš nesakau, kad taip būtijnai nutiks, bet nusilpus imunitetui tokius žmones turbūt greičiau pasigriebia.
Papildyta:


Na A. Oželi dabar laikykis , nes gausi pastovėti ant "kilimo".Bet aš dabar su tavimi sutinku.Visi mylim artimuosius, bet tikrai negalima visą slaugimo laiką sirgti ligonio skausmais.Aš gyvenu su savo diagnoze 5metus ir 4 mėn, skaitant nuo operacijos datos, jei nuo diagnozės nustatymo , tai būtų 5,6 metų.Jei būčiau reikalavusi visus sėdėti su vandens stiklinėmis prie mano lovos , tai visa šeima būtų išprotėjusi.Na kas atkentėjo , tai vyras, bet deja jam jau išpjovė piktybinį I stadijos apgamą.Dabar dar gydymo neatlieka.Aišku jis būtų nesitikrinęs, bet tai buvo mano nuolatinio graužimo pasekmė.
Papildyta:


Geras bus tas atsakymas.


PATRICIJA atleisk už mano durną galvą , ar aš per forumus susimaišiau, ar tave guldo į ligoninę nugaros pailsinti ir švytinti jos nevarginant važinėjant .Jei taip tai linkiu gero gijimo ir neknarkiančių kaimynių.
Iki

GABIJA, as rasiau apie tai, kad buvau nescia su guzeliu, o ne apie genetika...

Apie genetika viskas aisku.

O apie vezio lasteliu perdavima vaikui isciose - dar neirodyta...

Kažkada pirmame forume buvo ilga diskusija apie tai, kad galima genetiškai nustatyti ar vaikai turi polinkį į vėžio ligą.Bet taip atrodo ir nepriėjo bendros nuomonės.Jei rezultatas teigiamas pradedi nervuotis ,visam laikui susigadini gyvenimą, nors vaikas visą gyvenimą gali nugyventi sveikas kaip ridikas.
Jei rezultatas neigiamas visam gyvenimui apsiramini.

Mergaitė galėjo paveldėti pačius sveikiausius genus ir atsparumą vėžiui iš bet kurio giminaičio .Nusiraminimui gali dažniau mergaitę patikrinti ypač kai bus paauglė ir prasidės moteriška branda.
O dabar džiaukis ir nekurk hipotezių.

Aš irgi nepamenu ką naujo kada pirkau.... Daug pinigelių išdovanoju, tikėdamasi, kad labiau manim rūpinsis medikai.

Taip, .GABIJA.,aš jau nuo ryto 7 val.ligoninėje, aplinka nekokia, skyrius poliatyvios terapijos (ar kaip panašiai) ryta atejo kardiogramą padarė palatoje, paskui nuvežė echoskopijją dešinio šono, tiksiau
man ten kur buvo drenai išvesti, vieno rando vietoje toks sukietejimas... Nustatė, kad pleuros viename rande yra apie 0,5 ltr skysčio, o tam rande kur drenas buvo yra apie 7 kubiniai cm skysčio audiniuose. Niekaip neapčiuopiu ar čia daug ar mažai audiniuos, kaip infiltratas. Tai tiek zinių. Nuotraukos skaudaus stuburo juosmens srityje nedarė, greičiau šiandien ir nedarys. LIko spinduliavimas apie 15 val. Gulim dviese palatoj. Ačiū Dievuliui, ligonė nera sunki, vaikšto pamažu.

Atsiprašau tos mergaitės, neminėsiu jos vardo.Negerai aš čia nusirašiau.Kalbant apie paveldimumą užteko paminėti mano seneli- tėvelio -mano-mano pusseserės iš tėvelio brolio pusės pavyzdį.
Beja pusseserė sėkmingai pasveiko , dabar turi pusmetinę mergaitę.

Dar kartą atsiprašau

Sveikos,

Sedziu dabar ligoninej su laseline ir skaitau jusu pasisakymus.
Optimistes situacija tikrai sudetinga. Man keista, kad didziulis spaudimas kraunamas dukrai, kai salia mamos yra tevas. Bet artimieji kartais nustebina ir kaip imanydami stengiasi atsikratyti nastos.
Kai susirgo mano mama, mes sus sese buvome dar moksleives. Tevo nebuvo salia. Mama turejo dar 2 seses ir 2 brolius. Viena is sesiu gyvena Kauno kliniku apacioje ir buvo nusiveze mama i klinika istyrimui. Po savaites mama parveze namo i kaima, pas mus ir pasake, kad mamai radikulitas ir reikia patepti tepaliukais nugara, mat ja kamuodavo labai stiprus nugaros skausmas ir jau sunku vaiksciot buvo. Po savaites nuo vizito Kaune, mamai uzejo toks skausmas, kad iskvietem greitaja ir ja isveze i Plunge, i jau Plunge issiunte i Klaipedos onkologini. Ten ir suzinojom diagnoze ir gydem. Visa ta laika mums padejo kaimyne, kuri net nebuvo mamos labai gera drauge. Mama buvo siuveja, o ji kliente. Gyveno per viena nama ir turejo dar 3 savo vaikus, maziausias ne metuku neturejo. Gimines per ta laika aplanke gal pora kartu ir kartais paskambindavo. Turbut jiems mama buvo tiesiog nepatog - papildomi rupesciai ir islaidos, gyvenom tik is pasalpos. Jei ne musu kaimyne, butu viskas daug daug sunkiau.
Su sergancia mamyte praleidau labai daug laiko - kartu valgydavom prie jos lovos, pasakodavau jai ispudzius is mokyklos, keldavausi naktim masazuoti skaudancios nugaros. Tiesiog budavau salia. Ir tik viena karta, kai ruosiau pamokas, pasiskunde, kad su ja nebunu. O kai budavau, sakydavo, kad nesimokau. Sergant pasikeicia poreikiai ir emocijos, alinantis gydymas stipriai kerta ir per nervus, o ypac sunku, kai nesikeicia aplinka. Mama pragulejo lovoj apie pusmeti. Vaziuodavom tik i ligonine. Apie isejimus i lauka nebuvo nei kalbos. Salia esantis zmous sukuria toki tarsi saugumo jausma. Jis tavimi rupinasi, padeda gerinti savijauta, buna salia ir del to serganciam palengveja. Prie gero labai lengva priprasti, o kai kurie veliau ima naudotis tuo, net jei ir gerai jauciasi. Nesakau to apie savo mamyte, bet esu macius ligoninej ne viena toki atveji.
Buvau su mama kiek galejau, o sese irgi a.a. prisiminus kartais galvoju, kad per mazai su ja laiko praleidau. Gyvenom atskirai, ji kaime, as Kaune. Kai susirgo grizinedavau kiekviena savaitgali, bet kai buvom abi sveikos, atrodo per mazai jai laiko skyriau, savu gyvenimu buvau uzsiemus...
Geriau padaryti viska, kas tavo jegose, jokie pinigai neatstojau paciu artimiausiu zmoniu.


Papildyta:
Del guzelio esant nesciai, tai turbut jei guzelis ne piktybinis, gal nieko tokio ir vaikeliui, bet kai paaugs, vis tiek ne prosali save stebeti ir karts nuo karto pasitikrinti.

As pries keleta savaiciu susipazinau su jauna moterimi, kuriai nustate apie 10 cm sarkomos augli krutyje. Ji atsisake gydytoju siulomo gydymo ir pradejo vartoti Transfer faktor. Per pusemeti auglys jai sumazejo per puse, o ji tapo nescia. Su sarkoma pagimde visiskai sveika vaika, kuriam dabar jau 2 metukai. Jam irgi tevai duoda Transfer faktor papilda. Moteriai po gimdymo likusi augli isoperavo ir seima laimingai gyvena, be jokiu metastaziu. Pasirodo stebuklu buna:)

Gabija, istorija panasi i mano, bet jei ne mane turejai omeny, gal gali man tos mergaites nika duot, labai noreciau su ja susipazinti. Na o jei apie mane kalbejai, tai as visai nepykstu, kad paminejai. Juk cia ir esam del to, kad pasidalinti sava patirtim.