Gabija,mane dar ir dabar sunkus sapnai neretai kamuoja.Grazus paveikslas
Labas,skaitau tyliai jusu zodelius...visoms sveikatos,stiprybes
Gabija,mane dar ir dabar sunkus sapnai neretai kamuoja.Grazus paveikslas
Gabija,mane dar ir dabar sunkus sapnai neretai kamuoja.Grazus paveikslas
Labas rytas visoms
Visi mes esam šiek tiek egoistai. Norim dėmesio, nors, atrodo, gaunam užtektinai. Kai mano mama prieš tris metus apsirgo irgi pastebėjau, kad nori daugiau dėmesio. Kartais elgėsi taip, kad, atrodo, nesuprsi dėl ko, visi kalti. Tėvas iš vis supanikavo, turbūt, nuo minties, kad gali likti vienas. Tada man buvo išsakyta daug priekaištų, kad tai mano mama, kad aš turiu sėdėti prie jos, kad ji mane užaugino. Nors aš su tėvais negyvenu nuo 18 metų, o man dabar 43 m., gyvenu 100 km iki jų, be to pas mane du maži vaikai, ir dirbu. Palyginus dažnai lankiau tiek namuose, tiek ir į ligoninėje. Dėl to labai labai pergyvenau, ir dėl mamos ligos, ir dėl priekaištų. Dabar, kai pati sergu, galvoju, kad mažiau reikia kreipti dėmesį į tokius dalykus. Reikia labiau mylėti save. Nes aš tai tokio charakterio, kad visada visais rūpinuosi, jei kas, o reikia savęs daugiau žiūrėti.
Ačiū visoms už sveikinimus mano vaikui. Na, reikia dar man tų 20 metų į priekį
.
Gabija, labai gražus darbas. Labai. O čia tu kopijavai, ar pati iš galvos sukūrei? Ar jau namuose? Kaip jautiesi?
Šiandien susiruošus į kirpyklą prisitrumpinti garbanas, o tai nesusitvarkau. Kažin jos išsitiesins kada nors?
Visi mes esam šiek tiek egoistai. Norim dėmesio, nors, atrodo, gaunam užtektinai. Kai mano mama prieš tris metus apsirgo irgi pastebėjau, kad nori daugiau dėmesio. Kartais elgėsi taip, kad, atrodo, nesuprsi dėl ko, visi kalti. Tėvas iš vis supanikavo, turbūt, nuo minties, kad gali likti vienas. Tada man buvo išsakyta daug priekaištų, kad tai mano mama, kad aš turiu sėdėti prie jos, kad ji mane užaugino. Nors aš su tėvais negyvenu nuo 18 metų, o man dabar 43 m., gyvenu 100 km iki jų, be to pas mane du maži vaikai, ir dirbu. Palyginus dažnai lankiau tiek namuose, tiek ir į ligoninėje. Dėl to labai labai pergyvenau, ir dėl mamos ligos, ir dėl priekaištų. Dabar, kai pati sergu, galvoju, kad mažiau reikia kreipti dėmesį į tokius dalykus. Reikia labiau mylėti save. Nes aš tai tokio charakterio, kad visada visais rūpinuosi, jei kas, o reikia savęs daugiau žiūrėti.
Ačiū visoms už sveikinimus mano vaikui. Na, reikia dar man tų 20 metų į priekį
.Gabija, labai gražus darbas. Labai. O čia tu kopijavai, ar pati iš galvos sukūrei? Ar jau namuose? Kaip jautiesi?
Šiandien susiruošus į kirpyklą prisitrumpinti garbanas, o tai nesusitvarkau. Kažin jos išsitiesins kada nors?
Labas
Aš namuose.Ligoninėje ketvirtadieni tik vietą gavau ir gulimo popierius susitvarkiau.Vidutinėje palatoje 7-ios lovos.Man atvežė papildomą.Oro nerasta, ligonėlės išskyrus 2-i gana silpnos.Kadangi per nesusipratimą ryte užvalgiau , tai pasiūlė be narkozės daryti.Geras mano daktarėlis, leido atkelti penktadieniui su narkoze.Išsiprašiau namo , nes siaubas ėmė apie nakvynę beorėje palatoje.
Vakar iš ryto patvarkė.Blogiausia su venomis.Pataikė iš 3-o karto.Trečias jau buvo su narkoze, nes antras dūris sprogo beleidžiant narkozę.Kadangi jau patyrusi , tai gavau receptą , nes supasakojau visus pirmo karto negerumus.Kaip reikia visko klausti, ko neklausi, to negausi.Tik vakar jautėsi , kad lyg būtų šlapimo pūslės uždegimas, o šiandien jau nieko.Dabar vėl išims po pusmečio, taigi su stentu išbūsiu visus metus.
Dar bjaurybė kainavo 150 lt, tiek kainuoja mano nusižiūtėti granato karoliai
karolių nebus , o to vamzdelio niekas nematys.
O urologinės ir inkstų ligos nė kiek ne geriau už vėžį.Vargsta žmonės, o ir procedūros nemalonios.
O piešinuko technika vadinasi -fraktalas.Iš BTV nerealių šeimininkių nusižiūrėjau.Žuvytę kopijavau, o aplamai linijas reikia raizgyti užsimerkus , o jau po to įžvelgti figūras, bet man taip nesigauna, tai aš jau po to žuvytę apraizgiau ir neužsimerkusi.Viena spalva spalvojami ne daugiau 5 ploteliai.
Aplamai čia nereikia jokio talento, na fantazija praverstų, o paveikslų spalvos netgi atspindi žmogaus psichologiją, bet mano pieštukai nors skirtingų dėžučių, bet spalvos analogiškos ir dar labai kieti.Be to mano psichologijos čia daug nebus, nes bandžiau daryti jūrą.
Štai tiek mano nuotykių.
Gero savaitgalio visoms.
Aš namuose.Ligoninėje ketvirtadieni tik vietą gavau ir gulimo popierius susitvarkiau.Vidutinėje palatoje 7-ios lovos.Man atvežė papildomą.Oro nerasta, ligonėlės išskyrus 2-i gana silpnos.Kadangi per nesusipratimą ryte užvalgiau , tai pasiūlė be narkozės daryti.Geras mano daktarėlis, leido atkelti penktadieniui su narkoze.Išsiprašiau namo , nes siaubas ėmė apie nakvynę beorėje palatoje.
Vakar iš ryto patvarkė.Blogiausia su venomis.Pataikė iš 3-o karto.Trečias jau buvo su narkoze, nes antras dūris sprogo beleidžiant narkozę.Kadangi jau patyrusi , tai gavau receptą , nes supasakojau visus pirmo karto negerumus.Kaip reikia visko klausti, ko neklausi, to negausi.Tik vakar jautėsi , kad lyg būtų šlapimo pūslės uždegimas, o šiandien jau nieko.Dabar vėl išims po pusmečio, taigi su stentu išbūsiu visus metus.
Dar bjaurybė kainavo 150 lt, tiek kainuoja mano nusižiūtėti granato karoliai
karolių nebus , o to vamzdelio niekas nematys. O urologinės ir inkstų ligos nė kiek ne geriau už vėžį.Vargsta žmonės, o ir procedūros nemalonios.
O piešinuko technika vadinasi -fraktalas.Iš BTV nerealių šeimininkių nusižiūrėjau.Žuvytę kopijavau, o aplamai linijas reikia raizgyti užsimerkus , o jau po to įžvelgti figūras, bet man taip nesigauna, tai aš jau po to žuvytę apraizgiau ir neužsimerkusi.Viena spalva spalvojami ne daugiau 5 ploteliai.
Aplamai čia nereikia jokio talento, na fantazija praverstų, o paveikslų spalvos netgi atspindi žmogaus psichologiją, bet mano pieštukai nors skirtingų dėžučių, bet spalvos analogiškos ir dar labai kieti.Be to mano psichologijos čia daug nebus, nes bandžiau daryti jūrą.
Štai tiek mano nuotykių.
Gero savaitgalio visoms.
LABA visoms/iems,
Aš irgi matau ir rūpinuosi visais, tik po to jau sau laiko nebelieka....
Gal tik skirtumas tas, kad iš tėvų NIEKADA nesulaukiau nei pusės žodelio priekaištų..Vienintelė kuriozinė situacija buvo po mamos operacijos. Mamos, kada parveš iš reanimacijos, laukiau ne palatoje, o foje prie lifto, kurio vežė į operacinę. O, pasirodo, iš reanimacijos parveža kitu....Ateina seselė ir sako - ko čia sėdit, mama jau palatoj.....Tai va tą kartą juokaudama mama mėgdavo primint. Gal kiek ir užgauta širdelė buvo, bet nemanau, kad labai labai...
Gal ir gerai, kad namuose. Kadangi šiandien koncertuojam, tai galvojau, rytoj pašoksiu iki klinikų - draugytė su išsėtine skleroze guli, ir iki Tavęs būčiau užbėgus, nes pirmadieniui jau pradėtas pakuoti lagaminas - komandiruotė į Vengriją 5 dienoms.
QUOTE(Edmė @ 2011 04 09, 08:42)
Labas rytas visoms
Visi mes esam šiek tiek egoistai. Norim dėmesio, nors, atrodo, gaunam užtektinai. Kai mano mama prieš tris metus apsirgo irgi pastebėjau, kad nori daugiau dėmesio. Kartais elgėsi taip, kad, atrodo, nesuprsi dėl ko, visi kalti. Tėvas iš vis supanikavo, turbūt, nuo minties, kad gali likti vienas. Tada man buvo išsakyta daug priekaištų, kad tai mano mama, kad aš turiu sėdėti prie jos, kad ji mane užaugino. Nors aš su tėvais negyvenu nuo 18 metų, o man dabar 43 m., gyvenu 100 km iki jų, be to pas mane du maži vaikai, ir dirbu. Palyginus dažnai lankiau tiek namuose, tiek ir į ligoninėje. Dėl to labai labai pergyvenau, ir dėl mamos ligos, ir dėl priekaištų. Dabar, kai pati sergu, galvoju, kad mažiau reikia kreipti dėmesį į tokius dalykus. Reikia labiau mylėti save. Nes aš tai tokio charakterio, kad visada visais rūpinuosi, jei kas, o reikia savęs daugiau žiūrėti.
Visi mes esam šiek tiek egoistai. Norim dėmesio, nors, atrodo, gaunam užtektinai. Kai mano mama prieš tris metus apsirgo irgi pastebėjau, kad nori daugiau dėmesio. Kartais elgėsi taip, kad, atrodo, nesuprsi dėl ko, visi kalti. Tėvas iš vis supanikavo, turbūt, nuo minties, kad gali likti vienas. Tada man buvo išsakyta daug priekaištų, kad tai mano mama, kad aš turiu sėdėti prie jos, kad ji mane užaugino. Nors aš su tėvais negyvenu nuo 18 metų, o man dabar 43 m., gyvenu 100 km iki jų, be to pas mane du maži vaikai, ir dirbu. Palyginus dažnai lankiau tiek namuose, tiek ir į ligoninėje. Dėl to labai labai pergyvenau, ir dėl mamos ligos, ir dėl priekaištų. Dabar, kai pati sergu, galvoju, kad mažiau reikia kreipti dėmesį į tokius dalykus. Reikia labiau mylėti save. Nes aš tai tokio charakterio, kad visada visais rūpinuosi, jei kas, o reikia savęs daugiau žiūrėti.
Aš irgi matau ir rūpinuosi visais, tik po to jau sau laiko nebelieka....
Gal tik skirtumas tas, kad iš tėvų NIEKADA nesulaukiau nei pusės žodelio priekaištų..Vienintelė kuriozinė situacija buvo po mamos operacijos. Mamos, kada parveš iš reanimacijos, laukiau ne palatoje, o foje prie lifto, kurio vežė į operacinę. O, pasirodo, iš reanimacijos parveža kitu....Ateina seselė ir sako - ko čia sėdit, mama jau palatoj.....Tai va tą kartą juokaudama mama mėgdavo primint. Gal kiek ir užgauta širdelė buvo, bet nemanau, kad labai labai...
QUOTE(.GABIJA. @ 2011 04 09, 09:32)
Labas
Aš namuose.
Aš namuose.
Gal ir gerai, kad namuose. Kadangi šiandien koncertuojam, tai galvojau, rytoj pašoksiu iki klinikų - draugytė su išsėtine skleroze guli, ir iki Tavęs būčiau užbėgus, nes pirmadieniui jau pradėtas pakuoti lagaminas - komandiruotė į Vengriją 5 dienoms.
Sveikos uogos,
kad prirašėt daug, o ir aš seniai buvau pas jus. Sunki savaitė buvo, gerai, kad jau pabaiga jos.
Pirmos dienos darbe kažkoks košmaras, vis dar renkuosi iš visų kabinetų savo popierius, nes vadavo mane visi, kas tik netingėjo ir laiko turėjo. Dirbsiu kasdien po pusdienį iki komisijos. Net neįsivaizduoju, kaip su tuo darbingumu bus, pratęs man neįgalumą, naikins, kaip manot? Negaliu nieko pasiplanuot iki tol. Bet ir nereikia, bus kaip bus.
Ketvirtadienį 7 val. ryte išvažiavau į klinikas, parsiradau namo 18,30val. vakare. Be jėgų visiškai, bet su gerom žiniom. Pilvo echo, plaučių rentgenas viskas gerai. Su krūties echo kaip visada kuriozai, gavau pylos, kad neregistruota, nors užregistravo prie manęs gydytoja prieš tris savaites, pralaukiau tris val., priėmė. Darinio jokio nematyti, audinio sutankėjimas, tik čiuopiasi. Sakė stebėt porą mėn., patarė MR užsiregistruot. Tai kaip ir nurimau. Kol echoskopavo, gulėjau ir kartojau sau, kad ten nieko nėra, viskas gerai, aš sveika
tai va, tiek žinių iš mano fronto. Ai, dar mano sūnelis sveikas, nors jau dvi savaitės eina daržiukan
Liepiau nesirgt jam, nes einu į darbą jau 
tai turbūt klauso vaikas.
Patriccija, taip suprantu kelionėj Nu aš be žodžių, nesu sutikus kito tokio žmogaus. Sėkmės jai ir kad sveikatos pakaktų pasidžiaugti atostogomis 
Robyte, valio labai džiaugiuosi už tave, tiek iškentėta ir ne veltui, nauda yra gydymo, taip ir toliau
Gabija, prajuokinot su tais karoliais dar nusipirksit jūs juos, svarbu sveikatėlė leistų apsisukt su jais valso žingsneliu kokiam baliuj Nu kad procedūros nemalonios, tai tikiu, brrr, bet gi reikia.
Edme, pavėluoti sveikinimai tavo berniukui ir tau Kaip faina, kad plaukeliai tavo garbanoti, aš taip tikėjausi, kad ataugs mano garbanoti, bet tik spalva kitokia teko
Nepataisoma optimiste, bandau įsivaizduoti, kaip jautiesi, tiesiog daug daug tau kantrybės ir sveikatos Ką liga daro su žmogum 
Gabriela nerašo, kaži kaip jai sekasi?
Pelkių mone, man irgi taip sakė gydytojas po operacijos, suprantu kaip jautiesi, bet čia tik žodžiai. Aš juos išbraukiau iš savo kasdienybės, nes negaliu sau jų leist kartot. Būrėja išbūrė, kad mano mažius bus prezidentu - noriu tai pamatyt
Oi, gelbėkit mane žioplą, netyčia ištryniau iš AŽ prisijungimo duomenis, o jau ir nuotraukas pasiruošiau su kitos spalvos plaukais
Arūne, ar jau su dviem katinukais kariauji, ar tik jūsiškis dar namie? Neprisimenu, kada sakei turėsi svečią
Rasų lanka, nu šaunuolis tavo tėvelis
Mes praėjusį savaitgalį buvom žibuokliaut Paskui kaime sulą gėrėm. Smagus laikas pavasaris, nors orai tai šiaip sau, vakar vakare visas mistas buvo apklotas sniegu, kaip žiemą, šiandien jau vėl jo nėra. Saulytės noriu
kad prirašėt daug, o ir aš seniai buvau pas jus. Sunki savaitė buvo, gerai, kad jau pabaiga jos.
Pirmos dienos darbe kažkoks košmaras, vis dar renkuosi iš visų kabinetų savo popierius, nes vadavo mane visi, kas tik netingėjo ir laiko turėjo. Dirbsiu kasdien po pusdienį iki komisijos. Net neįsivaizduoju, kaip su tuo darbingumu bus, pratęs man neįgalumą, naikins, kaip manot? Negaliu nieko pasiplanuot iki tol. Bet ir nereikia, bus kaip bus.
Ketvirtadienį 7 val. ryte išvažiavau į klinikas, parsiradau namo 18,30val. vakare. Be jėgų visiškai, bet su gerom žiniom. Pilvo echo, plaučių rentgenas viskas gerai. Su krūties echo kaip visada kuriozai, gavau pylos, kad neregistruota, nors užregistravo prie manęs gydytoja prieš tris savaites, pralaukiau tris val., priėmė. Darinio jokio nematyti, audinio sutankėjimas, tik čiuopiasi. Sakė stebėt porą mėn., patarė MR užsiregistruot. Tai kaip ir nurimau. Kol echoskopavo, gulėjau ir kartojau sau, kad ten nieko nėra, viskas gerai, aš sveika
tai va, tiek žinių iš mano fronto. Ai, dar mano sūnelis sveikas, nors jau dvi savaitės eina daržiukan
Liepiau nesirgt jam, nes einu į darbą jau tai turbūt klauso vaikas.Patriccija, taip suprantu kelionėj
Nu aš be žodžių, nesu sutikus kito tokio žmogaus. Sėkmės jai ir kad sveikatos pakaktų pasidžiaugti atostogomis Robyte, valio
labai džiaugiuosi už tave, tiek iškentėta ir ne veltui, nauda yra gydymo, taip ir toliau Gabija, prajuokinot su tais karoliais
dar nusipirksit jūs juos, svarbu sveikatėlė leistų apsisukt su jais valso žingsneliu kokiam baliuj Nu kad procedūros nemalonios, tai tikiu, brrr, bet gi reikia.Edme, pavėluoti sveikinimai tavo berniukui ir tau
Kaip faina, kad plaukeliai tavo garbanoti, aš taip tikėjausi, kad ataugs mano garbanoti, bet tik spalva kitokia teko Nepataisoma optimiste, bandau įsivaizduoti, kaip jautiesi, tiesiog daug daug tau kantrybės ir sveikatos
Ką liga daro su žmogum Gabriela nerašo, kaži kaip jai sekasi?
Pelkių mone, man irgi taip sakė gydytojas po operacijos, suprantu kaip jautiesi, bet čia tik žodžiai. Aš juos išbraukiau iš savo kasdienybės, nes negaliu sau jų leist kartot. Būrėja išbūrė, kad mano mažius bus prezidentu - noriu tai pamatyt
QUOTE(SVETA K. @ 2011 04 04, 16:20)
Ikeliau i musu albuma keleta foto is Sasos gimtadienio
Oi, gelbėkit mane žioplą, netyčia ištryniau iš AŽ prisijungimo duomenis, o jau ir nuotraukas pasiruošiau su kitos spalvos plaukais
Arūne, ar jau su dviem katinukais kariauji, ar tik jūsiškis dar namie? Neprisimenu, kada sakei turėsi svečią
Rasų lanka, nu šaunuolis tavo tėvelis
Mes praėjusį savaitgalį buvom žibuokliaut
Paskui kaime sulą gėrėm. Smagus laikas pavasaris, nors orai tai šiaip sau, vakar vakare visas mistas buvo apklotas sniegu, kaip žiemą, šiandien jau vėl jo nėra. Saulytės noriu QUOTE([B)
ifauru,[/B]2011 04 09, 12:23]LABA visoms/iems,
Gal ir gerai, kad namuose. Kadangi šiandien koncertuojam, tai galvojau, rytoj pašoksiu iki klinikų - draugytė su išsėtine skleroze guli, ir iki Tavęs būčiau užbėgus, nes pirmadieniui jau pradėtas pakuoti lagaminas - komandiruotė į Vengriją 5 dienoms.
Gal ir gerai, kad namuose. Kadangi šiandien koncertuojam, tai galvojau, rytoj pašoksiu iki klinikų - draugytė su išsėtine skleroze guli, ir iki Tavęs būčiau užbėgus, nes pirmadieniui jau pradėtas pakuoti lagaminas - komandiruotė į Vengriją 5 dienoms.
Dėkui už gerus ketinimus, bet jau geriau Laisvėje prie kavos puodelio susitikti.
O tu jau kaip Patricija varlė keliauninkė daraisi
Grek sveikinu su geromis žiniomis.
ragnez įdėk savo fraktalų.Pasigėrėsim.O juos piešti tikras relaksas.
QUOTE(ragnez @ 2011 04 09, 12:20)
Parodyk savo darbus. Įdomu.
Aš tai šiandien pirmą kartą gyvenime dariau saldų sūrį. Rytoj parašysiu, ar pavyko.
papasakokit, kur/kaip idet
