Kai labai knieti suduot

#541
QUOTE(nendrelė @ 2008 09 29, 12:05)
Bet jei sodintų į kalėjimą, tai ko gero į užpakalį neduotumėt, kaip jūs ten rašėt, visi kažko bijo, ir lygiai taip pat kaip KET laikotės dėl to, kad pilicijos bijot, gal ir vaiko nemuštumėt, nes bijotumėt baudžiamosios atsakomybės.

Bet šiaip jau niekas jūsų ir negaudo, ir negaudys, kalba eina apie tai, kad stengiamės auklėdami vaikus karts nuo karto ir pagalvoti, ir savo poelgius kvescionuoti, o ne bet kokia kaina stengtis apsaugoti ir pateisinti save.


Ne, as saves neteisinu tik issakau savo nuomone... smile.gif
Juk gyvenime buna visokiu situaciju, ir dziaugiuosiu uz mamas kurios taip gerai moka aukleti vaikus... thumbup.gif
Papildyta:
QUOTE(bonitaaa @ 2008 09 29, 12:09)
Ne, as saves neteisinu tik issakau savo nuomone...  smile.gif
Juk gyvenime buna visokiu situaciju, ir dziaugiuosiu uz mamas kurios taip gerai moka aukleti vaikus... thumbup.gif


Nes yra vaiku su kuriais ne uztenka pasikalbeti... g.gif ir dar jei jis ant zemes parkrites klykia iki pamelynavimo... doh.gif Tikrai idomu ka tokiu atveju daryti?
Tai ir pompt i uzpakali...
Atsakyti
#542
QUOTE(bonitaaa @ 2008 09 29, 11:13)
Ne, as saves neteisinu tik issakau savo nuomone...  smile.gif
Juk gyvenime buna visokiu situaciju, ir dziaugiuosiu uz mamas kurios taip gerai moka aukleti vaikus... thumbup.gif
Papildyta:
Nes yra vaiku su kuriais ne uztenka pasikalbeti... g.gif  ir dar jei jis ant zemes parkrites klykia iki pamelynavimo... doh.gif  Tikrai idomu ka tokiu atveju daryti?
Tai ir pompt i uzpakali...

Maniškei kai buvo dvejų metukų krizė, tai ji man ne bet kur kitur, o parduotuvės tarpdury pakritus klykdavo ir mėlynuodavo, kad aš tuoj pat duočiau ko ji ten norėdavo, o aš sakydavau, kad iki namų keli žingsniai ir palauks. Na ir ką: mano rankos maišų pilnos, vaikas klykia parkritęs, niekas nei įeiti, nei išeiti iš parduotuvės negali, už manęs jau eilutė susikaupė biggrin.gif Na ir kažkaip nesišvaiščiau aš tuo diržu ten, maišus į vieną ranką, vaiką - į kitą ir namo, juk žinojau, kad vaikams būna krizių ir kad yra tokia dvejų metukų krizė, ir kad ji praeis, kad vaikas čia turi ribas nusibrėžti, o man nereikia isterikuoti. Na ir praėjo, buvo ir trejų metų panaši krizė, vėl praėjo, taip kad tie psichologai kartais nebogų straipsnių parašo, tada nebeatrodo, kad tik mano vienos vaikas kažkoks nenormalus isterikas, kurį lupti reikia.
Atsakyti
#543
QUOTE(nendrelė @ 2008 09 29, 12:45)
Maniškei kai buvo dvejų metukų krizė, tai ji man ne bet kur kitur, o parduotuvės tarpdury pakritus klykdavo ir mėlynuodavo, kad aš tuoj pat duočiau ko ji ten norėdavo, o aš sakydavau, kad iki namų keli žingsniai ir palauks. Na ir ką: mano rankos maišų pilnos, vaikas klykia parkritęs, niekas nei įeiti, nei išeiti iš parduotuvės negali, už manęs jau eilutė susikaupė  biggrin.gif  Na ir kažkaip nesišvaiščiau aš tuo diržu ten, maišus į vieną ranką, vaiką - į kitą ir namo, juk žinojau, kad vaikams būna krizių ir kad yra tokia dvejų metukų krizė, ir kad ji praeis, kad vaikas čia turi ribas nusibrėžti, o man nereikia isterikuoti. Na ir praėjo, buvo ir trejų metų panaši krizė, vėl praėjo, taip kad tie psichologai kartais nebogų straipsnių parašo, tada nebeatrodo, kad tik mano vienos vaikas kažkoks nenormalus isterikas, kurį lupti reikia.


Na manau kas buvo tas buvo, siandien jau ji pas mane per didele isterijos priepoliams... Nebepasitaiko... O daugiau tai ne teko uz ka nors tarksteleti per uzpakali...
Atsakyti
#544
Aš tai labai linkiu, kad čia esančios ir pasisakančios prieš bet kokį užplojimą vaikui, paskui irgi lygiai taip pat galvotų ir susitvarkytų su savo vaikais. Kad viskas būtų liux. Deja nebūna taip lengva kaip jūs čia sakot, linkęs isterikuoti , muštis, kandžiotis, neklausyti vaikas ankstyvame amžiuje, (kai sako, kad krizė ir praeis) paskui kaip taisyklė kažką netinkamo daro vyresnis. Aišku, kad nekris ant žemės šešiametis. Bet augant vaikui paskui seka neklausymas, atsikalbinėjimas, piktybinis elgesys, netgi alkoholizmas, chuliganizmas. Negalima visko pridengti kažkokiomis krizėmis, jos gali būti, bet jei vaikas kritinėja parduotuvėse, pas draugus, gatvėje, manau, kad gal jūs nemušdami gerai darot, bet tada kažką kitą blogai darot auklėjime. Vien pasakyti, kad aš nemušiu savo vaiko ir jau aš esu didevyris neužtenka, kažkaip pasigendu protingo auklėjimo pavyzdžių, kad va nemušu, bet laisvai su vaiku susitvarkau. Dabar sakot-nemušu, bet ir nesusitvarkau. Tik pateisinimas, kad viskas praeis, o jei nepraeis, jei laikui bėgant bus dar blogiau.
Atsakyti
#545
QUOTE(Fruzina @ 2008 09 29, 13:22)
Aš tai labai linkiu, kad čia esančios ir pasisakančios prieš bet kokį užplojimą vaikui, paskui irgi lygiai taip pat galvotų ir susitvarkytų su savo vaikais. Kad viskas būtų liux. Deja nebūna taip lengva kaip jūs čia sakot, linkęs isterikuoti , muštis, kandžiotis, neklausyti vaikas ankstyvame amžiuje, (kai sako, kad krizė ir praeis) paskui kaip taisyklė kažką netinkamo daro vyresnis.  Aišku, kad nekris ant žemės šešiametis. Bet augant vaikui paskui seka neklausymas, atsikalbinėjimas, piktybinis elgesys, netgi alkoholizmas, chuliganizmas. Negalima visko  pridengti kažkokiomis krizėmis, jos gali būti, bet jei vaikas kritinėja parduotuvėse, pas draugus, gatvėje, manau, kad gal jūs  nemušdami gerai darot, bet tada kažką kitą blogai darot auklėjime.  Vien pasakyti, kad aš nemušiu savo vaiko ir jau aš esu didevyris neužtenka, kažkaip pasigendu protingo auklėjimo pavyzdžių, kad va nemušu, bet laisvai su vaiku susitvarkau. Dabar sakot-nemušu, bet ir nesusitvarkau. Tik pateisinimas, kad viskas praeis, o jei nepraeis, jei laikui bėgant bus dar blogiau.


Na, dabar dziaugiuosi kad isterijos praejo... dabar buna visko ir kampe tenka pastoveti, ir savo kambaryje uzdarytai pabuti, ir pasisnekam... Buna kad ir nekreipiu demesio...
Atsakyti
#546
QUOTE(Fruzina @ 2008 09 29, 12:22)
Aš tai labai linkiu, kad čia esančios ir pasisakančios prieš bet kokį užplojimą vaikui, paskui irgi lygiai taip pat galvotų ir susitvarkytų su savo vaikais. Kad viskas būtų liux. Deja nebūna taip lengva kaip jūs čia sakot, linkęs isterikuoti , muštis, kandžiotis, neklausyti vaikas ankstyvame amžiuje, (kai sako, kad krizė ir praeis) paskui kaip taisyklė kažką netinkamo daro vyresnis.  Aišku, kad nekris ant žemės šešiametis. Bet augant vaikui paskui seka neklausymas, atsikalbinėjimas, piktybinis elgesys, netgi alkoholizmas, chuliganizmas. Negalima visko  pridengti kažkokiomis krizėmis, jos gali būti, bet jei vaikas kritinėja parduotuvėse, pas draugus, gatvėje, manau, kad gal jūs  nemušdami gerai darot, bet tada kažką kitą blogai darot auklėjime.  Vien pasakyti, kad aš nemušiu savo vaiko ir jau aš esu didevyris neužtenka, kažkaip pasigendu protingo auklėjimo pavyzdžių, kad va nemušu, bet laisvai su vaiku susitvarkau. Dabar sakot-nemušu, bet ir nesusitvarkau. Tik pateisinimas, kad viskas praeis, o jei nepraeis, jei laikui bėgant bus dar blogiau.

Ką reiškia "susitvarkau su vaiku"? Vaikas yra atskiras žmogus, jis reiškia jausmus, turi nusibrėžti ribas kai jam ateina laikas, jis turi išreikšti save. Aš nesiekiu "susitvarkyti" su vaiku, aš nenoriu kontroliuoti jo jausmų ir emocijų. Aš jaučiu, kad esu radus kelią į savo vaiko širdį, mūsų santykiai yra labai artimi ir nuoširdūs, todėl aš dėl vaiko esu rami. Jei turim problemą, pvz krizę, mes ją pralaukiam jos negilindami, nes manau, kad už raitymąsi ant žemės vaiką nuaudus, labai pagilinsiu krizę ir po to gali būti ir atsikalbinėjimai ir visa kita.

Man keistai jūs čia rašot, kad atseit, jei aš nesprendžiu krizių mušimu, tai turiu spręsti kitaip... Mušimas mano galva negali išspręsti NIEKO, o tik pakenkti.

O aš nemanau, kad jei vaikas mušasi ar kandžiojasi, tai būtinai reikia tai nuslopinti, reikia spręsti tokio elgesio priežastis. Jei mano vaikas taip darytų, aš turbūt eičiau konsultuotis su specialistais. Gal kažkam ir juokingai skamba, bet ko gero eičiau, nes nežinočiau ką daryt.

O yra dar ir tokia teorija, kad vaikų aukėti nebūtina, tik mylėti. Sutinku su šia teorija, bet su išlygomis. Ir nemanau, kad tokie vaikai užauga blogesni už tuos, kurie buvo bet kokia kaina verčiami paklustui savo tėvams. Manau taip auginami vaikai užauga laisvais ir atsakingais žmonėmis.
Atsakyti
#547
QUOTE(bonitaaa @ 2008 09 29, 11:59)
Zinoma, kad nesitiki, pilnai tikiu kad nesitiki... Bet tokiu atveju tikrai ne begsiu pas psichologa...
Papildyta:
Dar gerai kad uz vaikui uzplojima i uzpalaki i kalejima nesodina... g.gif

O kodėl nebėgsit? g.gif

O žinokit yra įstatymas, draudžiantis smurtą prieš vaikus.

QUOTE(bonitaaa @ 2008 09 29, 12:13)
Ne, as saves neteisinu tik issakau savo nuomone...  smile.gif
Juk gyvenime buna visokiu situaciju, ir dziaugiuosiu uz mamas kurios taip gerai moka aukleti vaikus... thumbup.gif
Nes yra vaiku su kuriais ne uztenka pasikalbeti... g.gif  ir dar jei jis ant zemes parkrites klykia iki pamelynavimo... doh.gif  Tikrai idomu ka tokiu atveju daryti?
Tai ir pompt i uzpakali...

Ką daryti, ką daryti. Ne džiaugtis kitomis mamomis, ne lupti savo vaiką, o domėtis auklėjimo būdais, eiti pas psichologą, jeigu neina pačiai susitvarkyt, o ne šlanga apsimest.

QUOTE(Fruzina @ 2008 09 29, 13:22)
Aš tai labai linkiu, kad čia esančios ir pasisakančios prieš bet kokį užplojimą vaikui, paskui irgi lygiai taip pat galvotų ir susitvarkytų su savo vaikais. Kad viskas būtų liux. Deja nebūna taip lengva kaip jūs čia sakot, linkęs isterikuoti , muštis, kandžiotis, neklausyti vaikas ankstyvame amžiuje, (kai sako, kad krizė ir praeis) paskui kaip taisyklė kažką netinkamo daro vyresnis.  Aišku, kad nekris ant žemės šešiametis. Bet augant vaikui paskui seka neklausymas, atsikalbinėjimas, piktybinis elgesys, netgi alkoholizmas, chuliganizmas. Negalima visko  pridengti kažkokiomis krizėmis, jos gali būti, bet jei vaikas kritinėja parduotuvėse, pas draugus, gatvėje, manau, kad gal jūs  nemušdami gerai darot, bet tada kažką kitą blogai darot auklėjime.  Vien pasakyti, kad aš nemušiu savo vaiko ir jau aš esu didevyris neužtenka, kažkaip pasigendu protingo auklėjimo pavyzdžių, kad va nemušu, bet laisvai su vaiku susitvarkau. Dabar sakot-nemušu, bet ir nesusitvarkau. Tik pateisinimas, kad viskas praeis, o jei nepraeis, jei laikui bėgant bus dar blogiau.

drinks_cheers.gif Sutinku iš dalies, bet tikrai ne visose situacijose. Jeigu vaikui užeina isterija, rėkimas iki pamėlynavimo, tai tuo metu nieko tu jam nepadarysi, pralauki ir tiek. Ir tik jau po to apgalvoji, kas ir kaip, keiti kažką. Isterija ne blogas darbas, ne nepaklusnumas ir ne chuliganizmas, kad reiktų nuo to auklėti ir bausti. Tai jausmų nemokančio reikšti vaiko išraiška.
Atsakyti
#548
QUOTE(nendrelė @ 2008 09 29, 13:57)
. Aš jaučiu, kad esu radus kelią į savo vaiko širdį, mūsų santykiai yra labai artimi ir nuoširdūs, todėl aš dėl vaiko esu rami.
Man keistai jūs čia rašot, kad atseit, jei aš nesprendžiu krizių mušimu, tai turiu spręsti kitaip... Mušimas mano galva negali išspręsti NIEKO, o tik pakenkti.



Labai linkiu ,kad taip sakytum ir po 10 m., nes dabar dar per mažas tavo vaikas, kad taip tvirtintum, visi mažiukai su mama yra artimi.
Man keista kai tvirtinama, kad mušimas gali pakenkti (pasikartosiu, bet kalbu ne apie pastovų mušimą) ,bet visa kita paliekama šalia, lyg visa kita negali pakenkti. Tik mušimas . Aš galvočiau, kad geriau darnioje saugioje, mylinčioje vaiką šeimoje, kartais vaikas gaus per užpakalį, negu tipo augs nemušamas, bet tėvai bus darboholikai, vaikus augins auklės, tėvai labai užimti, lepinimas beribis,tėvai pasibarti mėgėjai, tai skiriasi, tai taikosi (kalbu ne apie bomžų šeimas) ir t.t. Manau toks vaikas bus žymiai traumuotesnis gyvenime,žala bus didesnė , negu tas kuris kartais gavo.

Atsakyti
#549
QUOTE(Fruzina @ 2008 09 30, 07:09)
Labai linkiu ,kad taip sakytum ir po 10 m., nes dabar dar per mažas tavo vaikas, kad taip tvirtintum, visi mažiukai su mama yra artimi.
Man keista kai tvirtinama, kad mušimas gali pakenkti  (pasikartosiu, bet kalbu ne apie pastovų mušimą) ,bet visa kita paliekama šalia, lyg visa kita negali pakenkti. Tik mušimas . Aš galvočiau, kad geriau darnioje saugioje, mylinčioje vaiką šeimoje, kartais vaikas gaus per užpakalį, negu tipo augs nemušamas, bet tėvai bus darboholikai, vaikus augins auklės, tėvai labai užimti, lepinimas beribis,tėvai pasibarti mėgėjai, tai skiriasi, tai taikosi (kalbu ne apie bomžų šeimas) ir t.t. Manau toks vaikas bus žymiai traumuotesnis gyvenime,žala bus didesnė , negu tas kuris kartais gavo.

blink.gif Mano supratimu tai yra arba darboholikų šeima arba kaip jūs ten klasifikuojat, darni šeima, o tik po to jau galima skirstyt toliau: darnioje šeimoje vaikai gauna į užpakalį ar ne, darboholikų šeimoje gauna ar ne. Yra milijonas kitų blogybių šeimoje, bet ši tema yra apie vaikų mušimą, tai apie tai ir kalbam.

Aš esu tikra, kad turėsiu kažkokių problemų su savo vaiku, kad su savo auklėjimu gal prieisiu liepto galą ir nežinosiu kaip man elgtis, bet apie mušimą šiandien manau taip kaip manau.
Atsakyti
#550
Mes šioje temoje kalbame apie pliaukštelėjimus ir faktas, kad tai nėra nei gerai, nei ką nors duoda tik faktą, kad tėvai yra stipresni ir už tai jų reikia klausyti, o ne dėl to, kad juos reikia gerbti ir dėl to išklausyti.
Atsakyti
#551
QUOTE(mylimuke @ 2008 09 29, 21:45)
O kodėl nebėgsit? g.gif

O žinokit yra įstatymas, draudžiantis smurtą prieš vaikus.
Ką daryti, ką daryti. Ne džiaugtis kitomis mamomis, ne lupti savo vaiką, o domėtis auklėjimo būdais, eiti pas psichologą, jeigu neina pačiai susitvarkyt, o ne šlanga apsimest.
drinks_cheers.gif  Sutinku iš dalies, bet tikrai ne visose situacijose. Jeigu vaikui užeina isterija, rėkimas iki pamėlynavimo, tai tuo metu nieko tu jam nepadarysi, pralauki ir tiek. Ir tik jau po to apgalvoji, kas ir kaip, keiti kažką. Isterija ne blogas darbas, ne nepaklusnumas ir ne chuliganizmas, kad reiktų nuo to auklėti ir bausti. Tai jausmų nemokančio reikšti vaiko išraiška.



Nu jau tikrai, savo vaiko nuo mazens pas psichologu ne tampysiu. Manau, kad visi uzaugome be tu psichologu ir niekam ju ne prireike. Gavom i uzpakali vadinas buvo uz ka. Zinojom kad reikia klausyti tevu, todel kad reikia.
Atsakyti
#552
QUOTE(Sufi @ 2008 09 30, 10:08)
Mes šioje temoje kalbame apie pliaukštelėjimus ir faktas, kad tai nėra nei gerai, nei ką nors duoda tik faktą, kad tėvai yra stipresni ir už tai jų reikia klausyti, o ne dėl to, kad juos reikia gerbti ir dėl to išklausyti.


O jei aš pasakysiu, kad visdelto, manau, kad tas pliaukštelėjimas (kad ir labai skaudant širdžiai) duoda rezultatą, ir jeigu aš manau, netgi esu įsitikinusi, kad mano du ar tris kartus gavęs vaikas tikrai yra normalus, nereikia jam jokio psichologo,yra linksmas, išdykęs, judrus gerai besimokantis vaikas, tikrai užaugs normaliu žmogumi be jokių psichologinių sutrikimų, kai čia vis bandoma pripaišyti,kad tai būtinai turi būti , jei vaikas gauna per užpakalį. (tų psichozių pila pas nemuštus vaikus). Iš viso , kad padarė tyrimus, kuris vaikas užauga brandesniu žmogumi, kuris turi daugiau psichologinių problemų suaugęs,kuriam buvo užplota kada nors , o kuriam visai ne. Yra tirami tie kurie jau buvo mušami dažnai, augo nedarniose šeimose.
Manau, kad normaliai tėvus pradedam gerbti tik suaugę, dažnai jau patys turėdami vaikų, o visiems kitiems ypač 3-10 m. vaikams ta pagarba dar tokia neatrasta planeta. šiuo laikotarpiu vaikas tiesiog myli savo tėvus. Ir arba manipuliuoja jais, jei jie leidžiasi, arba ne.
Atsakyti