Kai labai knieti suduot

#205
[quote=Limcamca,2007 08 31, 09:13]
Daryčiau taip: paimčiau ir išvesčiau namo. Arba nuvesčiau žaisti be vaikų, taip ir paaiškindama, kad jei esi nedraugiška žaisti su jais negali.
Nors, aišku, čia ilgas darbas gali laukti: aiškinčiau apie tai ir prieš išeinant į lauką, ir lauke, ir po lauko pagirčiau jei gražiai žaidė.

Aciu, ziuresim kaip bus toliau ax.gif


[quote=akyte,2007 09 01, 09:21]

Papildyta:
Tai yra normalu. Vaikas nemoka dar bendrauti, ciupdama ji iesko kontakto, tai mes suprantame taip ka matome, o vaikas taip daro, kaip jam iseina. Nereikia aiskinti, turekite kantrybes, sudarykite pati tokia situacija, kad ji neciuptu, o nuciuozus vienam vaikui pasodinkite savaja ir ji pati supras.
[/quote]
Aciu labai, jusu zodziuose jauciasi profesijalumas 4u.gif
Atsakyti
#206
QUOTE(Pivonka @ 2007 08 16, 11:12)
Situacija: kvartalo kieme vaiku zaidimo aikstele, kur zaidzia du vaikai (2-3 metu) ir stovi dvi mamytes. Staiga vienas pyplys, siek tiek didesnis, pradeda semti is smelio dezes smeli ir taikliai zarsto kitam i akis... Nukentejes pradeda nesavu balsu klykti, trina akytes, purtosi, tas vel barsto... To kur barsto mamyte, ramiai stovi prie vaiko ir tyliai sau po nosim kalba "Niu,niu, niu, Deividukai, niu, niu,niu..."
Kita mama, paklaikusiu veidu, nesuprasdama kas vyksta, ciumpa savaji nieko nematanti ir klykianti vaika ir nesa, matyt, namo, o barstytojas taip ir liko sau zaisti dezeje, nesudrausmintas.
Hamletiskas klausimas:suduoti ar nesuduoti?
Asmenine hipoteze: nesudrausmindami tokiu vaiku uz tokius dalykus mes rizikuojame uzauginti zmones be atsakomybes jausmo, kuris gali buti iskiepytas tik vaikysteje, ir kuris nurodo zmogaus ribas, ribas, kurias perzengus prarandamas zmogiskumas ir atrandamas suzverejimas, kurio pasekmes labai baisios zmogui suaugus. Vaiko teises ir pareigos turi buti subalansuotos, negalima palikti vaiko be pareigu, nes kai vaikui suteikiamos vien tik teises, atsiranda agresija, nes zmogus tampa niekam neipareigotas, jis daro ka nori, o tai yra baisu.



Nakam taip baisiai keliate tokias hipotezes. smile.gif

Jei jūsų mažylis ką tik sudavė, ar ....... kitam vaikui, prieikite pirmiausiai prie nuskriaustojo. Pakelkite jį ir pasakykite: “Jis nenorėjo tavęs užgauti”, paimkite jį už rankutės ir nuveskite paguosti į šalį. Taip jūs visą dėmesį skirsite nuskriaustam vaiko draugui, o mušeika neteks jūsų dėmesio. Staiga jūsų vaikas pastebės, kad linksmybės baigėsi, ir jis liko vienas. Paprastai reikia kad situacija pasikartotų 2-3 kartus – ir vaikas supranta, kad agresyvumas jam pačiam kenkia. Turekite kantrybes smile.gif
Atsakyti
#207
KAMILIUKE, pritariu ir psichologei ir kai kurios mergaitems - truksta tavo vaikinui demesio! Pavydas sesei valdo ji. Speju, klaida buvo padaryta, kai gime sesute. Gal jis buvo tiesiog pamirstas?

Pas mane auga pametinukai. Tai mes nuo pirmos sunaus gimimo dienos stengemes dukrai skirti tiek pat demesio kaip ir sunui. Aisku, vaikams gal ir kaifas, o mums stogas vaziavo, vaziuoja ir dar turbut ilgai vaziuos. Abu vaikus kartu nesiojam, jei vienas ka gauna, gauna ir kitas, jei viena tetis ant peciu panesioja, kitas laukia savo eiles, bet uztat jie nesiparina, nes zino, kad abu gaus tiek pat. Kol kas kovos del demesio nepastebejau... Ko nepsakyciau apie jusu sunu.
Atsakyti
#208
QUOTE(regido @ 2007 08 13, 10:32)
[[COLOR=red"Manau daugiau kaip 10 min vaikas neišklyks, pamažu nusiramins"[/COLOR]. Lengva labai pasakyti, kad ilgiau nei 10 min neisklyks, jei nebuciau realiai susidurusi su sia situacija, ir as kalbeciau lygiai taip pat-prisiskaiciusi straipsniu ir t.t. auginu sunu ir dukra, visiskos priesingybes ir auklejimas skiriasi radikaliai-taigi turiu 2 skirtingus patyrimus, todel teigiu, kad vaikas vaikui nelygu (pvz.: maniskis reke pusvalandi, ir vien todel, kad isvedem is tualeto, kur nuejes trukde sesei "susitvarkyti", oziukai buvo tikri, nes niekas jo neskriaude, tik netenkino jo igeidziu; dar jo charakterio ypatybe speju yra tokia: rekti iki paskutiniuju, kol atsibos paciam, o PACIAM ATSIBOSTA NEGREIT, ir nenukalbinsi jo jokiais kitais malonumais, gali isverkti net valanda ir ignoravimas dar pablogina situacija, o raminimas - buna ivairi reakcija). Taigi... o kad vaikai viska supranta-nenugincijama tiesa.


Pas mane buvo visiškai tokia situacija. Todėl labai suprantu, kai sako , kad gali rėkti, verkti pusvalandį. Kai nubausdavau dukrą už elementarų neklausymą (jos įgeidžių netenkinimą) ją pastatydavauį kampą. Taip ir prasidėdavo rėkimas, kartojimas to pačio per tą patį,,nenoriu kampe, kodėl pastatei,(paaiškindavau po 10 kartų kodėl,beje puikiai suprasdavo pati kodėl stovi, tačiau ji net nereguodavo ką sakau, jos tikslas išeiti iš kampo bet kokia kaina). Ir taip pusvalandį, valandą. Nubausdavau tada ne ją o visą šeimą, sūnus sako tuoj išprotėsiu nuo rėkimo, ir sprukddavo iš namų. Aš iki tol jos nemušiau. Tačiau kartą paprašiau kelis kartus, kad baiktų rėkt ir stovėtų kampe. Tada paėmiau numoviau kelnes ir įplojau(su didžiausiu širdies skausmu)ranka, sakau gausi tol kol tylėsi, pastačiau vėl ji vėl rėkt dar įplojau, tada pradėjo rėkt tylėsiu, tylėsiu, pastačiau atstovėjo savo bausmę tyliai, ir dabar jau viskas nėrėkia niekada, stovi ir tyli. žinokit, kai stačiau kitą kartą net pati nustebau pasikeitimu, tylėjo kaip pelė po šluota, beje dėl to ji ir iš kampo greičiau buvo paleista. Nežinau ar gerai pasielgiau, bet dabar problemų nėra. Ji taip ir darželyje elgėsi ir dėl to būdavo nebaudžiama, nes kai užrėkdavo ant viso darželio tai auklėtojos būdavo priverstos paleisti, nes kiti vaikai negalėdavo klausyti, susierzindavo. Todėl ji jautėsi nebaudžiama.
Atsakyti
#209
O pati kartais neisterikavai daugiau už pačią dukrą?
Atsakyti
#210
QUOTE(Dar @ 2007 09 04, 11:02)
Pas mane buvo visiškai tokia situacija. Todėl labai suprantu, kai sako , kad gali rėkti, verkti pusvalandį. Kai nubausdavau dukrą už elementarų neklausymą (jos įgeidžių netenkinimą) ją pastatydavauį kampą. Taip ir prasidėdavo rėkimas, kartojimas to pačio per tą patį,,nenoriu kampe, kodėl pastatei,(paaiškindavau po 10 kartų kodėl,beje puikiai suprasdavo pati kodėl stovi,  tačiau ji net nereguodavo ką sakau, jos tikslas išeiti iš kampo bet kokia kaina). Ir taip pusvalandį, valandą. Nubausdavau tada ne ją o visą šeimą, sūnus sako tuoj išprotėsiu nuo rėkimo, ir sprukddavo iš namų. Aš  iki tol jos nemušiau. Tačiau kartą paprašiau kelis kartus, kad baiktų rėkt ir stovėtų kampe. Tada paėmiau numoviau kelnes ir įplojau(su didžiausiu širdies skausmu)ranka, sakau gausi tol kol tylėsi, pastačiau vėl ji vėl rėkt dar įplojau, tada pradėjo rėkt tylėsiu, tylėsiu, pastačiau atstovėjo savo bausmę tyliai, ir dabar jau viskas nėrėkia niekada, stovi ir tyli. žinokit, kai stačiau kitą kartą net pati nustebau pasikeitimu, tylėjo kaip pelė po šluota, beje dėl to ji ir iš kampo greičiau buvo paleista. Nežinau ar gerai pasielgiau, bet dabar problemų nėra. Ji taip ir darželyje elgėsi ir dėl to būdavo nebaudžiama, nes kai užrėkdavo ant viso darželio tai auklėtojos būdavo priverstos paleisti, nes kiti vaikai negalėdavo klausyti, susierzindavo. Todėl ji jautėsi nebaudžiama.


Kai skaitai iš šalies situaciją, skamba kraupiai. Tačiau labai gerai žinau tą jausmą, kai visas namas skamba, o namuose negali susikalbėti. Ir bandyk nebandęs kalbėti, nepadeda verysad.gif
Atsakyti
#211
QUOTE(Lane @ 2007 09 04, 11:17)
O pati kartais neisterikavai daugiau už pačią dukrą?


Nesupratau klausimo.
Atsakyti
#212
Dar, už ką baudei dukrą kampu?
Atsakyti
#213
Baudžiau už neklausymą, aš arba kampe pastatau arba liepiu ant lovos pasėdėt ramiai. šiaip jau aš nemušu savo vaikų už nieką ir pastoviai, gal labai baisiai nuskambėjo mano pasakymas, bet manau daugelis taip daro, tik dabar labai stebisi. Aš prieš mušimą nežinant nei už ką , nei dėl ko, vien todėl , kad bloga nuotaika o vaikas painiojasi. Aš manau vienkartiniai atvejai, padeda.
Vaikai turi savybę išbandyti leistinumo ribas, tada reikia kuo greičiau jas tiksliai nubrėžti.
Atsakyti
#214
[FONT=Arial][FONT=Arial][FONT=Arial]
QUOTE(Dar @ 2007 09 05, 08:36)
Baudžiau už neklausymą, aš arba kampe pastatau arba liepiu ant lovos pasėdėt ramiai. šiaip jau aš nemušu savo vaikų už nieką ir pastoviai, gal labai baisiai nuskambėjo mano pasakymas, bet manau daugelis taip daro, tik dabar labai stebisi. Aš prieš mušimą nežinant nei už ką , nei dėl ko, vien todėl , kad bloga nuotaika o vaikas painiojasi. Aš manau vienkartiniai atvejai, padeda.
Vaikai turi savybę išbandyti leistinumo ribas, tada reikia kuo greičiau jas tiksliai nubrėžti.

Dar, supratau, kad baudei už neklausymą. Koks tai buvo neklausymas? Lipo ant stalo, spjovė į veidą, garsiai rėkavo, nėjo miegoti - kas tai buvo?
Atsakyti
#215
Koks skirtumas už kokį neklausymą, tai yra neklausymas ką aš sakau, o jūs nebaudžiat niekaip. Bent tada buvo nubausta už tai kad nuėjo toli nuo namų, nors šimtą kartų sakiau, kad negalima eiti iš kiemo(nes gyvenam nuosavam name).

Atsakyti
#216
Ok, Dar, kiekvienas aišku daro, kaip jam patinka smile.gif
Aš tai sau užduočiau tokį klausimą:
1 - kodėl negalima nueiti toli nuo namų, ar tik todėl, kad aš nerimausiu, dukrai nuėjus
2 - ar tikrai yra realus pavojus nuėjus toli nuo namų, ir būtent kodėl dukra išėjo toliau - ar dėl nepaklusnumo, kad specialiai supykdytų, o gal tiesiog žaidė su draugais ar pan.
Tiesa, nežinau, kiek jūsų dukrai metų. Bet tiek to, sorry, nebesikabinėsiu, ačiū už atsakymus.
Atsakyti