Jūsų finansiniai prioritetai

#217
QUOTE(Maidenana @ 2011 02 20, 10:38)
Opiat 25....
Ar pagal tave oriai gyventi=pinigingai gyventi?

Tu klausimo nesupranti?


Klausimą puikiausiai suprantu ir tau jau gal tris kartus atsakiau, vis papildydama, kad geriau suprastum. Pinigingai - suprask turtingai - taip, nes gali patenkinti socialinius poreikius. Pinigai - orus gyvenimas - patenkinimas soc. poreikių - dar kartą taip, tenkini tuos pačius poreikius. Ar dabar aiškiau? Toliau seka galimybės ir variacijos, bet bazinius poreikius tenkina tas pats objektas. Vien oru gyvi nebūsim.
Atsakyti
#218
QUOTE(Subjektyvi @ 2011 02 20, 11:38)
Moonte, o tu kam meldiesi, kas tie klientai, kurie perka tavo paveikslus, kaip pasakojai. Ar jie guzikais atsiskaito už juos ar kiaušiniais? Kam tu vis kiši tuos aukso veršius? Kas ir kada jiems meldžiasi. g.gif Tai galima apie daugelį taip pasakyti, kas dirba už pinigus, o ne kaip hobi turi, savanorišką veiklą. Dauguma dirba ir gauna atlygį, tokį kokio yra verti ar kaip pavyksta, čia kitas dalykas. Ne už maistą, ne už orą, o už pinigus. Pinigai yra atskaitos matas. Yra ir barteriniai mainai, tas taip, bet tai išskirtiniai atvejai, o ne kasdienybė.


Dar karta pakartosiu, man pinigai yra priemone, uz juos perku dazus, skiediklius, teptukus, drobes ir t.t. kad galeciau dirbti savo megiama draba. Zmones vertina mano kuryba moka pinigus, pinigu dydis velgi yra mano darbo, kurybos, ivertinimo vaisius. O tu pinigu pagalba as dalyvauju labdaros projektuose, gerinu gyvenimo ir darbo salygas, nuo kuriu tiesiogai priklauso mano kuryba. As gi savo oruma netapatinu su pinigu kiekiu.
Atsakyti
#219
QUOTE(Maidenana @ 2011 02 20, 10:35)
Na, jeigu tu turi omeny, kad reikia, pvz, pinigu bilietui i Indija ar dar kur tenais... Aisku, galime nusileisti iki tokio lygio, kad "maistas kainuoja" ir pan. Bet. Yra skirtumas, ar uz tarkim, kuklia alga tu jos 80% atsidedi tam bilietui ir minti kukliausiai, kad tik palaikyti organizma, vardan saves ieskojimo, ar tu nori suvalgyti ne tik duonos, bet ir sviesto ant jo - sitoje vietoje patogumai nusveria, tai ir saves ieskojimas nebera jau toks svarbus palyginus su gera sasiska.

Idejos apsestas zmogus nieko aplnkui nebepastebi. Todel, jeigu ideja - surasti save (siaip, asmeniskai, nekenciu sio issireiskimo), tai sios idejos yra siekiama bet kokiais budais.

Tai kalba apie egzistavima?

Matyt, kad nelabai moku paaiskinti.
Atsakyti
#220
QUOTE(Peliauckų Jadzė. @ 2011 02 20, 10:39)
Taigi, man būtų įdomu sužinoti, kaip nukenčia Subjektyvios orumas, t.y. ką ji jaučia skolindamasi 15 Lt iš bendradarbės pietums, ir kaip tokioje situacijoje jaučiasi Juzė?


Niekada to nedariau, todėl nežinau ką jausčiau. Bet pvz. niekada negročiau restorane ar gatvėje už pinigus. Tai žemintų mano orumą. Man būtų didžiulė gėda, nuvertinimas, išmalda, kas nesusiję su daugiamečiu sunkiu įdirbiu. Tai kažkas panašaus su minėtais menininkais, kurie vieni eis visur, kur kviečia, ir vestuvių neatsisakys, o kiti apsiribos tik meno šventovėm. Nežinau kaip vertina kiti, bet aš jaučiuosi būtent taip. Tai asmeniška.
Atsakyti
#221
QUOTE(marytexxx @ 2011 02 20, 11:40)
mano uošvis serga vežiu,jam po chemoterapijos buvo labai blogai,ne gydytojams reikėjo pinigų,o vaistams,uošviai -pensininkai,tad padėjom kaip galėjom,darni šeima didelė vertybė,net minties nebuvo oriai atsisveikinti, suvienijo  mus liga,kažkaip supurtė mus visus,kitaip ir gyvenimą vertinu dabar.


Ne visi zmones nuo vezio pagyja. Ir tai nereiskia, kad seima nesusivienijo, jei zmones moka susitaikyti ir oriai atsiveikinti, nesidraskant, neisterikuojant. As pati sirgau veziu.
Atsakyti
#222
QUOTE(Subjektyvi @ 2011 02 20, 11:46)
Niekada to nedariau, todėl nežinau ką jausčiau. Bet pvz. niekada negročiau restorane ar gatvėje už pinigus. Tai žemintų mano orumą. Man būtų didžiulė gėda, nuvertinimas, išmalda, kas nesusiję su daugiamečiu sunkiu įdirbiu. Tai kažkas panašaus su minėtais menininkais, kurie vieni eis visur, kur kviečia, ir vestuvių neatsisakys, o kiti apsiribos tik meno šventovėm. Nežinau kaip vertina kiti, bet aš jaučiuosi būtent taip. Tai asmeniška.


Niekada niekada nesiskolinote? Niekada? net mokykloje trijų kapeikų bandelei?
Atsakyti
#223
QUOTE(Moonte @ 2011 02 20, 10:44)
As gi savo oruma netapatinu su pinigu kiekiu.


O kas tave išlaiko? Tu pati save išlaikai, kaip kažkada rašei. Tau užtenka tavo pajamų būti nepriklausomai ir išsilaikyti, t.y. maistas, būstas, laisvalaikis ir kt būtini poreikiai? O kodėl tuomet tu tapatini orumą su oriu gyvenimu? Prie ko čia tavo asmeninis orumas?
Papildyta:
Niekada nesiskolinau. Net gi tada, kai kišenėje buvo nulis sveikų. Ar tai nenormalu?
Atsakyti
#224
QUOTE(juzė @ 2011 02 20, 11:38)
Ką pastebėjau, kad gyvenimas eina periodais, kai vienoms vertybėms vietą užleidžia kitos. Ir kiekvieno etapo kaita, yra naujas savęs atradimo etapas.
Pvz., pradėjau dirbti ir uždirbau pirmus pinigus- nusipirkau skanaus maisto, ir naujų drabužių. Paskui drabužiai pasidarė nebeaktualu, nebeįdomu, pradėjau pirkti knygas, dar vėliau- keliauti, o paskui ima ir vėl viskas apsiverčia, tada savęs ieškoma savyje, per tai, ką teko patirti, ir tai, kiek dar ko liko... Tada ir pasiskirsto prioritetai, o pinigai, jie turi būti, man regis tai normalu, nes viskas kainuoja, už viską turi susimokėti, bet ne tiek svarbu, kad apie juos reiktų jausti, ar jais kažką matuoti.


Kalbedami jog uz pinigus nenusipirksi oruma, niekas nenuneigia pinigu reiksmes zmogaus gyvenime, skirtumas tik tame, kokia zmogus savo prioritetu skaleje vieta suteikia. Niekas pinigams pakaitalo neisrado, tai mainu, pirkimu, vertes matas.

Nemazai musu keliauja, buvome nepasiturinciose salyse, musu akimis skurdus gyvenimas, o zmones laimingi... Ar kada uzdavet sau klausima, kodel?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Moonte: 20 vasario 2011 - 10:58
#225
QUOTE(juzė @ 2011 02 20, 10:38)
Ką pastebėjau, kad gyvenimas eina periodais, kai vienoms vertybėms vietą užleidžia kitos. Ir kiekvieno etapo kaita, yra naujas savęs atradimo etapas.
Pvz., pradėjau dirbti ir uždirbau pirmus pinigus- nusipirkau skanaus maisto, ir naujų drabužių. Paskui drabužiai pasidarė nebeaktualu, nebeįdomu, pradėjau pirkti knygas, dar vėliau- keliauti, o paskui ima ir vėl viskas apsiverčia, tada savęs ieškoma savyje, per tai, ką teko patirti, ir tai, kiek dar ko liko... Tada ir pasiskirsto prioritetai, o pinigai, jie turi būti, man regis tai normalu, nes viskas kainuoja, už viską turi susimokėti, bet ne tiek svarbu, kad apie juos reiktų jausti, ar jais kažką matuoti.

Apie ka ir kalbu, kad tos eiliskumo stadijos, jos yra reikalingos, kad zmogus pradetu matyti vel save i kratyti savo vidu.Po to jau pinigams nebeteikiama reiksme, taciau niekas nenoretu grizti i pradine stadija-gyventi be ju.
Papildyta:
QUOTE(Moonte @ 2011 02 20, 10:51)


Nemazai musu keliauja, buvome nepasiturinciose salyse, musu akimis skurdus gyvenimas, o zmones laimingi... Ar kada uzdavet sau klausima, kodel?

tiesa pasakiu nemaciau tu laimingu zmoniu, sudube akys, skurdi aplinka, kas ju viduje dedasi, nezinau, bet zvilgsniai liudni...kodel manai, kad tie zmones laimingi?
Atsakyti
#226
QUOTE(Subjektyvi @ 2011 02 20, 11:49)

Niekada nesiskolinau. Net gi tada, kai kišenėje buvo nulis sveikų. Ar tai nenormalu?


Jūs niekada nesiskolinote. Vadinasi, žalio supratimo neturite, kas per veiksmas yra skolinimasis, koks yra jūsų asmeninis potyris ir kokia yra jūsų būsena to veiksmo metu ir po jo. Tačiau jūs fantazuojate, kas apskritai yra skolinimasis ir ką tai galėtų/turėtų reikšti kitiems žmonėms. Ar ne per drąsiai wink.gif ?

Taigi, apie jus yra aišku štai kas: jūs niekada nesate skolinusis ir net nežinote, kaip tai daroma, tik esate girdėjusi iš kitų žmonių pasakojimų.

Grojimą restorane ir gatvėje už pinigus jūs laikote žeminančiu orumą.

O grojimą/dainavimą/šokimą ne už pinigus?

Grojimą/dainavimą etc. už pinigus bažnyčioje? Scenoje? Lauko estradoje?

Ledų arba gėlių pardavinėjimas gatvėje žemina orumą ar ne?
Atsakyti
#227
QUOTE(Subjektyvi @ 2011 02 20, 11:49)
O kas tave išlaiko? Tu pati save išlaikai, kaip kažkada rašei. Tau užtenka tavo pajamų būti nepriklausomai ir išsilaikyti, t.y. maistas, būstas, laisvalaikis ir kt būtini poreikiai? O kodėl tuomet tu tapatini orumą su oriu gyvenimu? Prie ko čia tavo asmeninis orumas?


Nesupratau, kokia prasme jusu klausimuose, ka norite isgirsti, kai yra atsakyta. Taip man uztenka ir dar daugiau ir kas? ka tai pasako ir parodo? Na manau, kad tai yra elementaru. Jei nori buti orus, privalai oriai gyventi, t.y tavo veiksmai, elgsena ir veiksmu pasekmes ir atspindi oruma.

Na jei jums jis trukdo, tai isivaizduokite, kad kalbu hipotetiskai, tai sudetinga? Is kitos puses, as gi rasau savo mintis, ne kaimyno, todel savaime suprantama, jos yra mano ir orumo suvokimas, juk tai taip elementaru.

QUOTE(alisia31 @ 2011 02 20, 11:54)
tiesa pasakiu nemaciau tu laimingu zmoniu, sudube akys, skurdi aplinka, kas ju viduje dedasi, nezinau, bet zvilgsniai liudni...kodel manai, kad tie zmones laimingi?


Jus kada lanketes pas beduinus? Indijoje stebejote simtus metu karta is kartos gyvenancius zmones? Jie visi buvo laimingi, kai musu akimis tas ju gyvenimas neimanomas. O svarbiausia, jie nepykti, geranoriski, besispsantys. Taip jie alkani, gal ir sergantys, bet niekas negali pasakyti, kad jie ne orus. Ju nekankina krizes, jie ir ju vaikai gyvens taip dar ne viena simta metu. Kai mums musu neva oru gyvenima itakoja krizes, kitu opinijos, nuostatos ir t.t.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Moonte: 20 vasario 2011 - 11:03
#228
Ne, nefantazuoju apie kitus, ir man nesuprantama, kaip jaučiasi kiti, rašau tik apie save. Tie, kurie skolinasi, yra kelių tipų. Tai "amžini skolininkai", jie skolinasi visada ir iš visų, tik klausimas, ar sėkmingai grąžina, na nemoka elgtis su pinigais. Žinom gi apie ką rašau. Kiti skolininkai skolinasi labai dideles sumas fix idėjai, pasekmė: praranda viską arba uždirba ir grąžina, arba uždirba ir pamiršta apie skolą. Dar yra tokių, kurie skolinasi tik gyvybės ir mirties atveju, atsitikus dideliai bėdai. Dar kiti skolinasi, kad pasigerinti buitį, nors akivaizdu - gerinasi ne pagal pajamas, o pagal svajones.

Taip kad visokių yra.
Atsakyti