QUOTE(juzė @ 2011 02 19, 21:44)
Pagalba ne visai tas pats kas išmalda.
Pagalba- kai įstringi kažkokioje situacijoje, pvz. turiu bilietą į išsvajotą spektaklį, bet negaliu vestis vaiko, man reikia mamos pagalbos. Tuo tarpu išmalda- pastovus bei nuolatinis pagalbos kaulijimas, pvz. prašau iš tėvų pinigų mokslams, sakau, kad kai baigsiu tada užsidirbsiu, bet baigiu mokslus, ir niekaip nerandu darbo- vis melžiu savo tėvus ir artimus giminaičius, maitindama juos viltimi, kad jau tai paskutinis kartas, nes jau greitai pradėsiu dirbti, galų gale jie manęs nebeklauso, duoda man kažkiek pinigų kas savaitę, kad tik nezysčiau, ir taip man jau virš penkiasdešimt... Pastaruoju atveju man tikrai būtų gėda.
Tu nekalbi su tuo, kas praso. Tu nezinai ant kiek orus jis yra. jeigu tu prasai is tevu, jeigu imi ir tau geda -as neisivaziduoju ka tu jauti gedingai imdama. Zmogus, kuriam geda - neima. jis iesko kitu budu.
QUOTE(Subjektyvi @ 2011 02 19, 21:45)
Todėl, kad atėjai ir parašei, lyg tau būtų buvo skirta ši diskusija, apie tavo asmenį

Kodėl? Nes tau šiuo momentu taip yra. Bet kalba ne apie tai.
Esu veik metus dirbusi
be jokio atlygio, iš idėjos, be išeiginių ir be atostogų, tačiau žinojau, kad tai vieną dieną baigsis, tas "labdaros fondas". Tačiau nei kaltų ieškojau, nei ką. Susitaikiau su esama situacija ir ariau ariau ariau.
Todel, kad tu neatskiri konkrecios situacijos pvz ir suasmenintos dikusijos. kad tau butu vaizdziau - as pateikiau save kaip pvz. nes tu mali apie kazka, kam neturi paaiskinimo. Todel man reikia ketvirtuoti save tau po nosimi, kad tu suvoktum apie ka tu kalbi.
beje, as esu ir 7 dirbusi be atostogu, be iseiginiu.. nera cia kuo girtis. Beje, kai dirbai be jokio atlygio, juk neoriai gyvenai, ane?
QUOTE(Subjektyvi @ 2011 02 19, 21:48)
Ir vėl suniveliuojama orumas, savybė, su oriu gyvenimu, socialine būsena. Kodėl tokia didelė emigracija? Nes žmonės ieško geresnių gyvenimo sąlygų, užtikrintesnių socialinių garantijų, nepamirštant tai, kad jie tikisi orių gyvenimo sąlygų senatvėje, kad gautų uždirbtą pensiją, o ne žeminančią orumo išmaldą. Taip kad.
Nu kur tu nuplauki? Prie ko cia oriai gyventi ir emigracija? kad uzsidirbti daugiau? Zinai kodel emigruoja? Del didesniu pinigu, kad galvos neskaudetu uz kredita, kurio niekas neverte imti. tad ir sukasi kas kaip gali. Kas LT kas uzjuryje. Ir apie
oru socialini statusa, kaip tu issireiski, visi galvoja maziausiai.
QUOTE(juzė @ 2011 02 19, 21:55)
Ogi, orumo stygius man jaučiasi einant skolintis. Todėl, kad aš darausi labai pažeidžiama, nes tampu priklausoma nuo skolintojo.
Neisivaizduoju is viso sito jausmo. Jeigu skolinimasis tampa nuolatine praktika, manau, reikia ieskotis papildomu pajamu, o ne eiti gedingai nuleidus galva.
Jeigu tai yra pavieniai atvejai - nematau visiskai nieko gedingo pasiskolinti iki algos 100 litu, jeigu truksta tam butinam pirkiniui, kuris kainuoja, tarkim 600.. Nu, vonia, spinta, dar kazkas.
QUOTE(Subjektyvi @ 2011 02 19, 21:57)
Bet gi dauguma (manyčiau) nevertina per jų prizmę, žmogiškosios savybės. Man žmogiškojo orumo taip pat netrūksta, niekada neleidau savęs "spardyti", net pinigų niekada nesiskolinau, nors buvo ypatingai sunkių situacijų, tiesiog ėjau iškelta galva. Kaip tavo posakyje paraše. Buvau nulis pinigine prasme, o orumo nors vežimu vežk. Ir ką, ir nieko. Orumas sau, bet orus gyvenimas buvo, atsiprašau, ir gilioj subinėj.
Subjektyvi... tu maisai puikybe su orumu.
As dar karta klausiu ir labai tikiuosi sulaukti lakonisko atsakymo:
Ar pagal tave oriai gyventi = pinigingai gyventi?
QUOTE(Subjektyvi @ 2011 02 19, 21:59)
Aš galiu atsakyti, kaip niekada to nedariusi: jautiesi taip, kad eitum gatvėje išmaldos prašytum. Jautiesi taip, kad iš gėdos gali sulįsti į žemę. Jautiesi velniškai sumautai, ir negali per save perlipti. Badausi, bet neprašysi. Va taip jautiesi.
tu neejai prasydama ismaldos, todel negali sakyti kaip jauciasi tas zmogus.
tai cia vel gi - ne orumas. o puikybe. Bet juk imtum, jei nereiketu prasyti, bet ateitu patys ir pasiulytu? ane? Badautum is puikybes, o ne is orumo.
Люди хотят похудеть, разбогатеть, подкачаться, вкусно пожрать и оторваться. Поумнеть, блять, никто не хочет.