Žingsnis į priekį link įvaikinimo II

ačiū, taiska
kas dėl laukimo, tai aš visgi būčiau linkusi laukti ir nesiimti jokių žygių vaiko paieškose. Ir buvau nusiteikusi, kad iki rudens tikrai ne, turėjau dar darbe krūvas planų, bet...siūlė mums ir su gimdymo sk. vedėja pakalbėti, kad praneštų, kai naujagimio atsisakys kas nors, ir siūlė susitikti su kūdikių namų vadovu, bet aš nenorėjau. Man bendrai nepatinka žodis "rinktis", kai kalbame apie vaikus, o antra, mane visada lydėjo mintis, kad jeigu pati čia lakstysiu ir "organizuosiuos" vaiką, tai kažkaip iškreipta bus ir visada dar kirbėjo mintis, kad maža ką, gal ateis diena, kai man visokios negeros mintys dėl vaikų kils, kam man tada dar papildomas galvos skausmas "o kas būtų ir kokie jie būtų, jeigu nebūčiau pati inirtingai ieškojusi ir rinkusi"...nežinau, kažkaip man labai tikėjimas padeda visose gyvenimo situacijose, tikiu, kad viskas vyksta ne šiaip sau, o savo vertimusi per galvą ir įvykių spartinimu mes dažnai sau prisidarome tik bėdos ir galiausiai reikia grįžti į pradinį tašką kur pradėjome.

Noriu tik pasitikslinti: esame irasyti eileje, bet mums surade vaikeli kas skambins: VTAT ar Ivaikinimo tarnybos darbuotojai, pas kuriuos galima pasiteirauti del judejimo eileje?

VTAT...nors kai skambinausi teirautis į tarnybą ar įrašyti į eilę mums pasakė, kad yra du lialiai ir greičiausiai mums bus siūlomi, tai VTAT tą žinią po nepilnos savaitės ir pranešė kol kas tai mes bendraujame tik su VTAT, tarnybos atstovai gal tik į teismą jau atiena...

aciu, supratau.
O kaip Jums sekiojasi su vaikuciais?

lyg ir nieko, nors jau labai laukiu teismo posėdžio, kad vaikus galima būtų parsivežti namo visam laikui, nes tie važinėjimai pirmyn atgal, tai kerta ne tik per kišenę, bet ir per smegenis, ne tik mums, bet ir vaikams. šiaip tai daug daug ir didelės titaninės kantrybės reikia. Labai mieli ir meilūs vaikai, nors ir daug ožių turi

apie mistinius sarasus mums prasitare musu raj. vtat, pasake kad tokie buna,kad jie nereiksmingi, nes juose visi vaikai nurasyti, ligoniukai , is dideliu seimu ir pan. bet jei labai noresit atvaziuokit susipazinti. mes norejom. pasiklausinejau apie tuos sarasus seimu is kursu, nieks nieko nezinojo, jiems vtat tu sarasu nepaminejo, nors net ivaikinimo tarnybos puslapyje kazkur jie paminimi. tai kadangi mes norejom, mintys jau seniai buvo susidelioje ir mums nebuvo butinas laikas laukti, kad dar kazkas su laukimu paaisketu, tai mes ejom po isvadu iskart tu sarasu ziureti, tik vat buvo vasara, atostogos, vienai tetai, atostogos kitai... cia pamirso pasakyti kad tuos sarasus gavo atnaujintus..kai jau issiilsejo vtat, nuvaziavom, perziurejom ir is pirmo karto pasakem kad aplankysim viena is ten esanciu vaikiuku. jis ivaikinti galimu sarasuose buvo itrauktas 4 men, mes vasara pralaukem del to pacio vangaus darbo 3 men. ir kai ji apalankem ir iskart pasakem Jis musu. tada jo raj. vtat pasake kad cia nesitikejo taip greit, kad cia dok jo nesutvarkyti iki galo, nors statusas jau buvo kaip ir leistinas ivaikinti... tada prasidejo teismai jo bylos tvarkymui... nors vaikas uzaugo iki 4 m vaiku namuose, jo byla vis dar buvo tvarkoma, tiksliau netvarkoma o laukiama ar prireiks ar ne.... bet svgarbu, kad viskas sekmingai baigesi musu atveju visi esam laimingi kartu , dabar paziurejusi atgal tik patarimais ir patirtim galiu pasakyti kaip buvo. o siaip aisku gaila kad nieks nesikeicia, kad vaikai auga ten.. ech...

Labutis, aciu kad pasidalijate patirtimi,
Mes irgi bandysime paziureti tuos sarasus dar sia savaitele. Sakykite prasau, na ir kaip ten tuose sarasuose su vaiku irasais del ligu? I ka vertetu atkreipti demesi? Ir i ka nereiketu kreipti jokio demesio?
Kaip su jusu suneliu? Ar jis turejo irasu del kokiu nors ligeliu ir jeigu taip, kaip sekiojasi viskas toliau?

Man dabar toks laikas kai viskas labai labai idomu ir domina. Musu seimai taipogi nera jokio poreikio laukti ir delioti mintis. Jos jau seniai seniai yra susiguleje musu galvelese Labai gerai zinome kur einame ir ko norime.
Ir labai smagu kad yra toks puslapis kur galima pasidalinti savomis patirtimis, tai labai naudinga.

Jus kudikiu ar vaiku namuose paprasykite vaiko ligos israso. Taciau, jei nera ivaikintas, gali neduoti, Bet pavartyti su med. sesute manyciau galima.

Kai isivaikinau, to nepadariau. Pries isvaziuodama gyventi i kita sali, paprasiau kudikiu namu ir man padare kopija. Nepatingejau ir apsilankiau ligonineje kur gime vaikutis, suzinojau kas buvo negerai, svori, laika. Kai lankiau vaikuti kudikiu namuose soc darbuotoja papsakojo siek tiek apie seima, parode kaip atrodo jos mociute, motina. Papasakojo apie vaikuciu charakteri, ligas. As visad norejau suzinoti apie vaikuti kuom daugiau. Suzinojau tikrai pakankamai daug. Kai turejau ligos istorija, perskaiciau tai ko tiesiog kudikiu namai man nepasake, mandagiai buvo nutyleta.

aš tai tokį klausimą turiu dėl vaikų iš didelių šeimų, kodėl jų nenorima? mat mūsiškiai iš labai didelės ir, manau, dar tikrai nepabaiga, nes mama jauna. Kažkaip su vyru nesugalvojom priežasties...vaikai sveiki, išsivystę, turėję tik vaikiškų ligų ir kol kas nieko rimto neišlindę, bet iš daugiavaikės šeimos, nors visi vaikai atimti ir gyvena globos namuose. Kodėl daugiavaikių šeimų vaikai nenoriai vaikinami?

aciu, labai naudingi jusu patarimai ir informacija.

dėl to, kad retsykiais paprašo įvaikinti visus. tarkim 5 ir neskiria vaikų.

Braškė globos namuose kentėjo dėl to, kad rajono VTAS nusprendė, kad negalima išskirti atvežtų į globos namus vaikų. į priešmokyklinių grupę pateko ir 11-12. su toookia gyvenimo patirtimi
tikiuosi pasėkmes jau visas išsrėbėme...

Pasakysiu iš asmeninės patirties. Gal būt nuskambės savanaudiškai, tačiau... Siūlė įvaikinti mergaitę (galėjau ir globoti), nors mūsų dokumentai buvo globai sutvarkyti, kuriai 1,5 m., ji jauniausia iš 9 vaikų, nepaskutinė , nes lygtai buvo žinių, kad mama yra dar pagimdžiusi ar laukiasi. Kas antras vaikas kito tėvo. Atsitiktinio vyro. Vyriausiems vaikams 16-15 m., paskui jau aukštyn kas keli metai. Visi vaikai buvo nepamenu tiksliai, bet va taip panašiai -2 globojami, 3 auginami skirtingų senelių, arba savo tėvų, 3 vaikų namuose, ta prasme visi išmėtyti , teoriškai aš turėjau 2 m. ramius, kai vyriausiems vaikams sueis 18 m., kad jie nepasibels į mano namus. Ir kuo toliau tuo didesnė tikimybė, kad atsiras daugiau jų. Ar aš jų bijau? Teoriškai ne. Gal būt net gražu, kai broliai /seseys bendrauja. Tačiau viskas turi ir kitas puses. Ar aš pasirengusi tokiai gausiai dukros šeimai, pasakysiu atvirai -ne. Galima priimti vieną, galima ir du, galima ir tris. Tačiau šeima vistik nėra ,,viešoji įstaiga'', sunku kai į ją kišasi kalbam kaip norim, bet mums visiškai svetimi žmonės, nors jie ir yra broliai/seserys tavo įvaikinto vaiko. Gerai jei jie yra protingi, dorai užauginti, o jei ne...Jei jie supras to savo įvaikinto brolio/sesers poreikius, saugumą, supras kaip elgtis, supras ir gerbs įtėvius, o jei ne? Žinojau, kad jų atstumti neturėsiu teisės,sąžinė neleis, turėsiu leisti matytis, tačiau supratau,kad tai padaryti bus psichologiškai sunku.
Aš norėjau pasakyti,kad norim to ar nenorim, bet vistiek negalim pamiršti, kad tie vaikai kiti yra, buvo ir bus. Kad gali būti visko labai gražaus, bet gali būti ir labai blogų dalykų. Kai brolių/sesių yra mažiau, tiesiog psichologiškai yra lengviau. Na vienas, du yra, na kažkaip susitvarkysi, dar svarbu kur jie auga, gal pagaliau pats juos pasiimsi, bet kai daug, tiesiog turi suprasti savo norus ir galimybes ar pajėgi šalia savo šeimos, turėti tokį būrį ,,giminių'', kurie yra visiškai tau neaiškūs ir nepažystami.