"Milk is a side effect of love." (Christina M. Smilie, MD) 
kada mes pacios del to jausimes gerai ir tvirtai......
Bet nebeduodu, nenoriu vaiko balamutint.
kada mes pacios del to jausimes gerai ir tvirtai...... gryzau i Lt.nuejom i svecius, tai susigimcinau juodai del zindymo.pasirodziau apsileidele nea nesugebu nutraukt MP.
kada mes pacios del to jausimes gerai ir tvirtai...... Bet nebeduodu, nenoriu vaiko balamutint. , jus teisi ,vos tik sugenda nuotaika,papulis i burna ir nuotaika vel superine 
. labai daug minusu turi MP ,nors gal daugiau pats procesas,tokiame amziuje, bet nemazai ir pliusu. kad ji valgytu normaliai,tai net neabejociau ilgo zindymo privalumais.
gryzau i Lt.nuejom i svecius, tai susigimcinau juodai del zindymo.pasirodziau apsileidele nea nesugebu nutraukt MP. 
Zinoma ne per daug vaiku prisigimdyti , nes patapsi asociali 3 jau super maxi riba, paskui kontraceptikai likusi gyvenima ar baisiau....
Nes mano aplinkoje žmonės yra priešingi tam, ką parašėte: vaikai joks vargas, o tik džiaugsmas, todėl jau tikrai nemažai draugių ir pažįstamų pasigimdė po antrą-trečią atžalą; į darželį ir auklėms atiduoda tik tada, kai jau tikrai reikia, o šiaip stengiasi būti kuo daugiau su vaiku (vaikais); pažįstu tik dvi, kurios rinkosi mišinuką, o ne MP (tačiau prieš tai bandė žindyti, tik, suklupę ties tipiškomis bėdomis, nebandė jų pašalinti); apie "tusofkes" išvis kažkaip nešnekam, tačiau mamų susitikimai būdavo dažni, o mamas lydėdavo vaikai (dabar ir orai tam nepalankūs, ir dauguma grįžo į darbus po motinystės atostogų arba naujagimius namie augina); o kad į kirpyklą ar pas manikiūrininkę mama nueina, tai kažkaip nieko blogo nematau tame. Kas čia blogo ir smerktino, jei norima atrodyti tvarkingai? 
Ar ne per juodom spalvom viską matote? 
Mes su vyru ilgą laiką gyvenome svetur, tačiau kai tik suplanavome vaikiuką, iš karto grįžome namo, į Lietuvą. Ir kažkaip nei karto neteko susidurti su tuo, ką čia aprašėte
Nes mano aplinkoje žmonės yra priešingi tam, ką parašėte:
bet musu miestelis mazas, bet vriednas , nepabijosiu pasakyti visad galvojau apie Klaipedos puse, nu bet kiek ir cia susiduriu su lietuviais panasus mastymas...ai nebezinau....va pats poziuris i vaikus labai man kliuva....
Kai dėjom, tai dėjom. Na, bet esmės tai nekeičia. Šiaip manau, kad labai daug kas nuo mūsų pačių požiūrio priklauso Jei esam iš anksto nusiteikę, kad bus taip ir anaip, tai taip ir bus, nes juk matom tai, ką norim matyti, ar ne? Aš va atvirai sakau - tikrai nejaučiu jokio negatyvumo ar pan. iš aplinkinių dėl savo vaiko. Priešingai - nepažįstami žmonės gatvėje stabteli mano viršininkutės pakalbinti, dažnai pagiria, kad labai "gražus vaikiukas" (nelabai matosi per visas kepures ir kombinezonus, kad mergytė ), o jei ją užpuola ožiukai, tai irgi negirdžiu replikų ir nejaučiu žvilgsnių. Ko, tiesą pasakius, labai bijojau, kai buvau nėščia 
Kartą toks vyras (pagyvenęs) taip pristojo prie manęs, kad vos laikiausi garsiai juoktis nepradėjus - tokia graži ir smagi dukrytė (kai jau išsiaiškinom, kad mergytė čia ), būtinai reikia jai broliuko ar sesytės 
Į mano argumentus, kad kaipgi užauginsim du vaikus, kai tokia ekonominė padėtis, tik ranka numojo ir metė mane užmušantį "davės Dievas dantis, duos ir duonos"
nesinori nei gryzti.
