Sveikos
Noriu prisijungti prie jūsų kompanijos. Pirmąją dukrytę maitinau iki 2,5 m., mažajai prieš porą savaičių sukako 2 m. ir mes vis dar geriam MP, nepaisant daugybės kliūčių...
Kaip ir dauguma jūsų susiduriu su neigiamu požiūriu iš kitų, pagrinde artimų žmonių, nes kitiem nesireklamuoju

Ypač aršiai mane puola mano tėvai, sakydami, kad kenkiu sau ir vaikui

Bet nieko, anąsyk, kai pirmąją maitinau irgi tas pats buvo

Stengiuosi nekreipt dėmesio...Apie gydytojus savam mieste (klaipėdoj) net nešneku, nebeprasitariu niekam, kad maitinu vyresnį nei 1 metų vaiką, nes laiko nenormalia ir aiškina, kad naudos iš MP vaikui jokios, tik žala
Apie kliūtis, kurias teko įveikt - na, aš namie nesėdžiu, dirbu (su pirmąja nuo metukų pradėjau keliaut į darbą, su antrąja - nuo penkių mėnesių pradėjau dirbti) esu karjeros siekiantis žmogus. Bet viskas suderinama. Maitindama mažąją buvau padariusi pertraukų (tenka išvykti į komandiruotes nuo 2 iki 7 dienų trukmės), bet grįžtam vis prie MP, nes mažajai labai reikia, jie tiesiog kaip kokia reketininkė
Sunku būti supermama, suderinti karjerą ir šeimą, nepamirštant savęs atiduoti savo vaikams tai, kas, mano manymu geriausia. Ne visada ir gaunasi būti tikra supermama.
Bet radusi šią temą labai džiaugiuosi, kad esu tokia ne viena šiam pasaulyje