QUOTE(Brūkšniukas @ 2011 03 06, 21:18)
Rasma, jeigu parašysi savo adresą į až, išsiųsiu karvę. jeigu nori
Bet tai klausimas..ar noriu?
Drąsiai parašysiu ir lauksiu....o jau karvė karvė, sapnuosis
QUOTE(gintarelia @ 2011 03 06, 21:48)
1. Kas tas "Šaktarpis"?
2. O vertimai yra?
3. Koks laikotapis?
Googlinant visko galim prisiskaityti, bet Žemaitijoje (kur aš augau), tai reikšmė sklandžiusi tarp kiemo balvonų buvo nekokia...klynas kitaip..
O šiaip tai yra toks metas, kai semia pamario gyventojus ir jie negali susisiekti nei vandeniu, nei ledu..teigiama, kad lede atsiranda pirmosios properšos, o upė tvinsta.
Rusniškiai ta proga net šaktarpio žuvies šventę turi, labai smagi, beje
O žemaičiai tuo metu varnas šaudydavo, nes dažniausiai šaktarpio metu jau buvo pusiau badmetis..aruodai išsekę, o to tikrojo pavasario dar reik palaukt.
Visi tie nežinomi žodžiai (nors man jie artimi, aš juos girdėjus ir daugumos reikšmę žinau, retai reik žodynėlį atsiverst - nebent koks labai mandras germanizmas pakliūna) surašyti knygos gale - žodynėlyje.
Pirmoji knyga (yra pasirodo dvi dalys), kurią skaitau, prasideda 1911 metais, o baigias 1924..
Pacituosiu, kad paaiškėtų kokio tipo knyga:
"Pagalbos Balsas
Su apsmutnyta Širdimi kreipjuos prie mielaširdingų Brolių bei seserų dėl kūniškos Pagalbos; nesą labai didi Nepalaimė per Pono Dievo Perleidimą mums nusidavė. Mūsų vienintelę Karvelę, kuri buvo visas Išlaikymas, per Ligą prapuldėm, o šįme brangiame Čėse kitą nusipirkti yra labai sunkiai. Aš tikt turiu 6 Murgų didį Laukelį, pats esmi pasenęs, o Rentės nei jokios negaunu. Mano Moteriškė yra prie Plaučių serganti ir turiu dar du mažu Kūdikiu. Mano Trobelė yra prasta ir grūnanti, ką ir reik taisyti, o viskas yra brangi. Todėl meldžiu pasigailinčių Žmonių mums su maža Dovanėle prigelbėti, kad galėčiau kitą Karvelę nusipirkti.
Jonis Burkandt, Vanaguose p. Aglonen"
ir
papa vėl atjausdams žiūrėjo į mane, linksėjo "je, je, kaip neprigelbėsi", o potam, kai
ceitungoj gavau regėti "Kvita" - ir šalia kitų vardų, Joniui Burktandtui pagelbėjusių, įrašyta "ūkininkas Vilius Rimkus iš Šlepų", jau
neištrivojau neapsiašarojusi. Suskausta širdį ir kai viso krašto bėdos apsakomos, je, rods ir mūsų
daga paiškadyta tais metais tapo, ale girdėdama, kad kits ir badą patirti tur - vėl leku pas
papą su
ceitungoj išguldytu pagalbos šauksmu:
Ale žinau, kad mano galvelė yr per menka politiškus dalykus išmanyti - kas ką sakęs per
pakajaus derėjimus, kas dėl ko yr kalts, kiek Vokietijai ko
lyveriuoti pridera..
ir t.t.
Mėgaujuosi kiekvienu žodžiu

, lygiai kaip stebėdama šį konkursą ir skaitydama šiuos lyrizmus

:
http://zaliazole.lt/...tory/sid/51491/