Gintarelia?
Gemma, gal ateisi? Tau psichopatą duočiau
Gintarelia?
Gintarelia?
Sveikos 
Ir vėl antradienis, ir vėl aš negaliu
O ir šiaip dabar negaliu, nes visi paeiliui šeimos nariai serga, tad daugiausia sėdžiu namie tarp vaistukų ir ligoniukų..
Ta proga griebiausi perskaityt viską, ką čia buvau praleidus..
Užkabino Forget klausimas apie Ulisą ir Coelho
Seniau būčiau sakius-ne, niekada negalėtų žmogus mėgt ir to ir to, bet po pastarųjų savo literatūrinių viražų niekuom nebesistebiu..
O šiaip iš Coelho jaučiuosi seniai išaugus, Uliso vis dar nedaaugus, tai daugiau nieko ir nepasakysiu šita tema..
O ką perskaičiau...Po Camilleri "Vandens formos" griebiausi "Terakotinio šuns", bet jau šitas kažkaip nublanko-nedabaigiau-kol kas-pasidarė nuobodu ir vis tas pats per tą patį..
Tada Rebeccos Miller "Asmeniniai Pipos Li gyvenimai"... Nepaisant išankstinės nuomonės, kad tikrai nebus šedevras, labai skaniai sukramsnojau...
Pastebėjau, kad kai pradėjau beveik nežiūrėt TV, norisi kažko lengvesnio literatūroj retkarčiais-atsipalaidavimui..Šita knyga buvo pats tas...
Pasiėmiau iš lentynos Nikos Kazantzakio "Paskutinį gundymą"-perskaičiau gal 60 pslp. ir pradėjau labai abejot tokia Jėzaus gyvenimo interpretacija..Tada prazondavau atsiliepimus ir supratau, kad per vėlai šita knyga man pakliuvo į rankas..Jei būčiau skaičius prieš 10 metų, būčiau turbūt patikėjus..O dabar vis labiau tikiu pačia Evangelija...Tik štai bėda-dar neturiu pakankamai žinių, kad galėčiau skaityt jos interpertacijas..Tad nebent kažkada vėliau..
O tada apsistojau prie Styron "Ir padegė šiuos namus"-kol kas kaifuoju-radau tai, ko dabar man reikėjo...Pastaruoju metu pasidariau amerikiečių klasikų gerbėja-net pačai keista...Kol kas tiesiog žaviuosi ir mėgaujuosi..Ačiū Jūržolei už rekomendaciją
Oi, patinka man diskusijos apie mano vieną nemėgstamiausių knygų
Kuriai vis gi nesu abejinga, tad pasikartosiu kažkelintą kartą...Tai nėra knyga be idėjos, o greičiau knyga su NETEISINGOM idėjom..Iš principo nehumaniška knyga-tikras literatūrinis demonas
Gal tuom paaiškinamas jos populiarumas-demonai juk turi tą savybę sužavėti ir įtikinti -pasislėpti už patrauklios formos
QUOTE(klopedija @ 2011 03 14, 10:42)
Kaunietės! Rytoj, antradienį, susibėgam Bernelių smuklėje po 16 val. Junkitės, kas galit.
Junkitės, kas galit. Ir vėl antradienis, ir vėl aš negaliu
O ir šiaip dabar negaliu, nes visi paeiliui šeimos nariai serga, tad daugiausia sėdžiu namie tarp vaistukų ir ligoniukų..
Ta proga griebiausi perskaityt viską, ką čia buvau praleidus..
Užkabino Forget klausimas apie Ulisą ir Coelho
Seniau būčiau sakius-ne, niekada negalėtų žmogus mėgt ir to ir to, bet po pastarųjų savo literatūrinių viražų niekuom nebesistebiu..
O šiaip iš Coelho jaučiuosi seniai išaugus, Uliso vis dar nedaaugus, tai daugiau nieko ir nepasakysiu šita tema..
O ką perskaičiau...Po Camilleri "Vandens formos" griebiausi "Terakotinio šuns", bet jau šitas kažkaip nublanko-nedabaigiau-kol kas-pasidarė nuobodu ir vis tas pats per tą patį..
Tada Rebeccos Miller "Asmeniniai Pipos Li gyvenimai"... Nepaisant išankstinės nuomonės, kad tikrai nebus šedevras, labai skaniai sukramsnojau...
Pastebėjau, kad kai pradėjau beveik nežiūrėt TV, norisi kažko lengvesnio literatūroj retkarčiais-atsipalaidavimui..Šita knyga buvo pats tas...
Pasiėmiau iš lentynos Nikos Kazantzakio "Paskutinį gundymą"-perskaičiau gal 60 pslp. ir pradėjau labai abejot tokia Jėzaus gyvenimo interpretacija..Tada prazondavau atsiliepimus ir supratau, kad per vėlai šita knyga man pakliuvo į rankas..Jei būčiau skaičius prieš 10 metų, būčiau turbūt patikėjus..O dabar vis labiau tikiu pačia Evangelija...Tik štai bėda-dar neturiu pakankamai žinių, kad galėčiau skaityt jos interpertacijas..Tad nebent kažkada vėliau..
O tada apsistojau prie Styron "Ir padegė šiuos namus"-kol kas kaifuoju-radau tai, ko dabar man reikėjo...Pastaruoju metu pasidariau amerikiečių klasikų gerbėja-net pačai keista...Kol kas tiesiog žaviuosi ir mėgaujuosi..Ačiū Jūržolei už rekomendaciją
QUOTE(tutele @ 2011 03 04, 19:51)
Hmmm, matyt, noredama aprasydama viena minti, ja isreiskiau taip, kad ji tapo nesuprantama kitiems. 
Pasisakydama del "Aklumo" idejos peremiau tik Forget zodzius. Taip, supratau autoriaus uzmacias, bet kurios manes anei kiek neitikino. Galbut todel prilyginau fantastikai, kurioje neizvelgiu aliuziju i tikrove, o tik bandymus tai padaryti...
Pasisakydama del "Aklumo" idejos peremiau tik Forget zodzius. Taip, supratau autoriaus uzmacias, bet kurios manes anei kiek neitikino. Galbut todel prilyginau fantastikai, kurioje neizvelgiu aliuziju i tikrove, o tik bandymus tai padaryti...
QUOTE(gintarelia @ 2011 03 04, 21:04)
Man "Aklume" idėjos kaip tik buvo gerokai per daug - visas pajungta vienai nesudėtingai minčiai pagrįsti ir tai daroma taip akivaizdžiai, kad, rodos, rašytojas nė kiek nepasitiki skaitytojų nuovokumu.
Oi, patinka man diskusijos apie mano vieną nemėgstamiausių knygų
Kuriai vis gi nesu abejinga, tad pasikartosiu kažkelintą kartą...Tai nėra knyga be idėjos, o greičiau knyga su NETEISINGOM idėjom..Iš principo nehumaniška knyga-tikras literatūrinis demonas
Gal tuom paaiškinamas jos populiarumas-demonai juk turi tą savybę sužavėti ir įtikinti -pasislėpti už patrauklios formos
QUOTE(svetima @ 2011 03 14, 16:42)
Gal tuom paaiškinamas jos populiarumas-demonai juk turi tą savybę sužavėti ir įtikinti -pasislėpti už patrauklios formos
Arba, gal demonai žavi, nes realiame gyvenime trūksta aštrių pojūčių
Dabar staiga tokia mintis atėjo, kad gyvenu labai ramiai (nereiškia, kad man tai patinka), tai knygose ieškau to ko trūksta? Ribinių nekasdieninių išgyvenimų?
QUOTE(Jurzole @ 2011 03 05, 17:14)
Ups, ir vel diskusija apie Picoult! 
Pasisakyt sikart ar patylet? Ko gero, pasitenkinsiu replikuodama Aimmai: jei nemegti Picoult reiskia buti snobe, tai as mielai ja pabusiu Nors man atrodo, kad tikri literaturiniai snobai net nenusileistu iki tokio lygio, kad kalbeti apie Picoult ir i ja panasius autorius
Pasisakyt sikart ar patylet? Ko gero, pasitenkinsiu replikuodama Aimmai: jei nemegti Picoult reiskia buti snobe, tai as mielai ja pabusiu Nors man atrodo, kad tikri literaturiniai snobai net nenusileistu iki tokio lygio, kad kalbeti apie Picoult ir i ja panasius autorius Kadangi ta Picoult jau seniai tapus keiksmažodžiu mūsų skyrelyje, tai jos knygas iš tolo apeinu-bijau rankas teptis
Nors po teisybei, nežinau kas jinai per viena ir su kuom valgoma..
Jei kas iš mano autoritetų imtų ir parekomenduotų, gal imčiau ir paskaityčiau..
Į senatvę darausi vis mažiau konservatyvi-kažkoks paradoksas
Dar klausimas klubietėms -ar galima pažintį su nūnai jau nobelistu Mario Vargos Lliosa pradėt nuo "Bjaurios mergiotės išdaigų"...Gera nuolaida dabar
Gal geriau "Tetulė Chulija ir rašeiva"-nors kažkodėl šitos tematika netraukia...Papildyta:
QUOTE(Forget @ 2011 03 14, 13:50)
Arba, gal demonai žavi, nes realiame gyvenime trūksta aštrių pojūčių Dabar staiga tokia mintis atėjo, kad gyvenu labai ramiai (nereiškia, kad man tai patinka), tai knygose ieškau to ko trūksta? Ribinių nekasdieninių išgyvenimų?
Dabar staiga tokia mintis atėjo, kad gyvenu labai ramiai (nereiškia, kad man tai patinka), tai knygose ieškau to ko trūksta? Ribinių nekasdieninių išgyvenimų?Literatūra tuom ir gera, kad perdaug nerizikuodami, galim tuos išgyvenimus pasimatuot
QUOTE(saule^ @ 2011 03 14, 14:00)
viskas kartu
QUOTE(svetima @ 2011 03 14, 16:01)
Dar klausimas klubietėms -ar galima pažintį su nūnai jau nobelistu Mario Vargos Lliosa pradėt nuo "Bjaurios mergiotės išdaigų"...Gera nuolaida dabar Gal geriau "Tetulė Chulija ir rašeiva"-nors kažkodėl šitos tematika netraukia...
Galima. Gal geriau "Tetulė Chulija ir rašeiva"-nors kažkodėl šitos tematika netraukia... Man "Bjaurios mergiotės išdaigos" pasirodė daug paprastesnė už "Tetulę Chuliją". Tematika nei vienos, nei kitos nebuvo aktuali, bet gana įdomus ir patrauklus stilius.
"Seniai, labai seniai" skaičiau "Miestas ir šunys" bei "Žalius namus", šitos paliko gana niūrų įspūdį, bet tuo metu man "lindo" viskas, kas tik iš Lotynų Amerikos.
Papildyta:
Tai ką?! Plepat visos, o naujus namus vėl man kalt?
QUOTE(Forget @ 2011 03 14, 16:05)
Labai stengsiuosi
QUOTE(Jurzole @ 2011 03 14, 00:09)
Ačiū. 
QUOTE(Forget @ 2011 03 14, 10:27)
Įdomu. Man kaip tik šiuo klausimu pasirodė gerokai "pasikėlęs". Atsieit, "mano tėvas buvo niekas, o aš - šit koks geras!"
QUOTE(klopedija @ 2011 03 14, 19:58)
Ačiū.
Įdomu. Man kaip tik šiuo klausimu pasirodė gerokai "pasikėlęs". Atsieit, "mano tėvas buvo niekas, o aš - šit koks geras!"
Įdomu.
Man kaip tik šiuo klausimu pasirodė gerokai "pasikėlęs". Atsieit, "mano tėvas buvo niekas, o aš - šit koks geras!" o man, tai panašu į nuoskaudą ir nusivylimą, kad užaugo be autoriteto.
