QUOTE(Ingėnas @ 2011 02 21, 23:39)
O man keisčiausia, kad mažiukė labai net mėgau ir piešiau gan gražiai. Kodėl tas noras vėliau staiga dingo, neįsivaizduoju
Nemoku piesti, mokykloj piesiau labai prastai, kaip man atrodo, bet darzelio laikais tai tikrai graziai piesdavau, girdavo mus su tokia viena mergaite, dar atsimenu.
Ir siaip kai pasiziuriu, kaip 6 metu budama piesiau visokias ten princeses
***** dabar taip nesugebeciau... Kazin kodel paskui visiskai regresavau..
Aisku, paskui buvau orientuota i muzika, nu bet vis tiek kaip taip visiskai nebesugebeti piesti
Gegyte, nuostabi muse
QUOTE(Sielos Sparnai @ 2011 02 22, 09:15)
Vakar kaip paėmiau
Johan Theorin "Prieblanda" taip vienu prisėdimu perskaičiau daugiau nei pusę knygos. Patinka. Tikiuos ir šįvakar galėsiu prisėst.
Moemas Viljamas Somersetas "Aistrų našta"
Baigiau vakar. Tikrai nesitikejau, kad knyga man taip labai patiks. Isivaizdavau, kad bus galbut persaldinta istorija apie meile-seile ir pan., bet nieko panasaus.
Pasakojimas apie vieno zmogaus Filipo gyvenima nuo pat vaikystes; apie jo saviieska, kaitaliojant profesijas (daug sasaju su paties Moemo gyvenimu; man dare ispudi veikejo ryztingumas, drasa keisti mokslu krypti, pradeti is naujo); apie meiles reikalus (oi, kaip itikinanciai aprasytas rysys su Mildreda, itraukiant pati ivairiausia emociju, jausmu spektra).
Smarkiai uzkabino ne nuo pat pradziu - buvo idomu, bet kartais pasirodydavo per daug istesta, pvz., mokyklos laiku aprasymas, bet kuo toliau, tuo labiau nesinorejo nuo knygos atsitraukt. Tooookia tikroviska, tokia gyvenimiska, tokia itikinanti. Charakteriu paveikslai labai ryskus, itaigus. Filipas -ivairiapusiska asmenybe, paprastas zmogus, kuriam nera svetimi ir tamsus, "nuodemingi" troskimai (romanas su guvernante, troskimas dedes mirties).
Ir pasakojimo stilius man labai patiko: letas, nuoseklus, raminanciai veikiantis...
Romane man pasirode daug kas labai artima, pazistama, ir as nusprendziau, kad gera knyga visada bus aktuali, kada bebutu parasyta
Siulau paskaityt visoms, patyrusioms nelaiminga/ apylaiminge (

) meile (beje, sioje knygoje parasyta mintis, kad "vienas myli, o kitas tik leidziasi mylimas"), toms, ka kankina saviieskos, savirealizacijos, gyvenimo prasmes paieskos klausimai...(yra ziauriai grazi, bet labai didele citata apie gyvenimo prasme/beprasmybe, tai neperrasinejau...)
Ingenai, as nuosirdziai manau, kad tu turetum kada nors grizt prie tos knygos, primygtinai rekomenduoju