Sveiki

Skaitau skaitau ir galvoju, pablevyzgosiu ir aš, baisiai palaikymo reikia

Buvau užpuolus Klaimką su kokiu molijonu klausimu, viską išsiiaiškinau, susiradau vairavimo mokyklą pravažiaviams (teoriją ruošiaus savarankiškai), bet maniškis tarė griažtą ne ir liepė eiti te, kur pats mokėsi, paklausiau, gi pasitikiu.. O dabar keikiuos ir spjaudaus.. Važiuojam po ~1val (dažniau po 50min), užrašo, kad 2val važiuoju, o aš ramus taikus žmogus, bijau ten ardytis, kaukia kaip pasiutęs, įsitempiu, kaskart bijau, šiandien buvo 10 važiavimas, penktadienį su savo sugyventiniu taip pravažiavau, kad šiandien su instruktorium išvis bijojau, baigus važiavimą pusdienį blioviau, paniškai bijau, mašinau jautri, jau pripratus buvau, kad ir staugia, bet pripratau, sakė, kad gerai važiuoju, nu tarkim viskas būtų gerai, tai va nešė velnias mane su maniškio kibiru važiuot, ten viskas kaip traktoriuj, per jėgą, dar jis už ričiago patampė, man per kelienį paminkė, kad aš "durnė, tuoj sustosiu, jei taip vos spaudžiu pedalą", už vairo patampė, kad vos nuo kelio nenulėkiau, viskas, išlipau ir sakiau nebevažiuosiu, tai šiandien per važiavimą viskas, kas penkltadienį įvyko taip atsiliepė, bijau instruktoriaus (ir iki tol bijojau), bijau mašinos, bijau savęs, kasdien bijodavau, nu šiandien tai išvis, dar instruktorius rėkia, kad jo mokais, jei bijai, ponas sugyventinis gurne laiko, nors draugai ir tėvai teigia, kad viskas puiku, bet taip trūksta pasitikėjimo, kad eina sau.. Nu pasakykit, kad jadziukas bus geras vairuotojas

Pasibėdavojau:D
Ir dar, ar normalu, kad tiek važiavimų pralėkę nebuvom nė karto aikštelėj? Jau juokiuosi, kad per egzaminą net neišvažiuosiu į miestą, nes aikštelėj pravis lauk..