QUOTE(Džuljana @ 2011 03 12, 00:06)
Per tiek laiko jau turėjot pasveikt. Neužsisklenkite savyje, pamatysit, kai pamilsit kitą vyrą, nustosit netrukus mylėt šitą.
Gal Jums ir nereikia naudotis mano variantu, bet ir nereikia palaidot save, kai esat tokia jauna.
Buvo draugelis mano gyvenime. Susipažinusi jį buvau pažinčių svetainėje intike. Ir poteriukų su juo nekalbėjome
Kažkada atrodė, kad net įsimylėjau jį. Jau bendrus planus kūrėme - net su giminėm ir savo dukrom supažindino. Ir su mano tėvais susitikęs buvo.
Turbūt man naujiems santykiams buvo per anksti (nors yra, kas sugeba migruoti iš vienos šeimos į kitą), gal ne taip lengva apsišlifavus su vienu žmogumi, "persikvalifikuoti" santykiams su visiškai kitokio charakterio žmogumi. Bet taip nutiko, kad aš juo nusivyliau (ir ne tik dėl to, kad atseit per daug šokinėju apie savo vaiką). Tuo pačiu, dabar tiesiog nenoriu nieko kito.
Dabar yra laikas, skitas man ir dukrytei, mudvi viena kitai labai reikalingos. Turiu daug dirbti su savimi, pamąstyti ir apie materialinius dalykus, kadangi dabar, nors uždirbu ne minimumą, bet vienai su vaikeliu vis tiek žiauriai mažai. Todėl laukiu, kol parengs reikalingas pažymas nemokamam teisininkui, žiūrinėjuosi, ką dar galėčiau pasimokyti, kad po to, jei iš tikro kada jis ten išvažiuos, būtų lengviau prisidurti litą kitą.
Todėl kažkuria prasme man ir išeina virimas savo sultyse. Nuotaika labai svyruoja - kartais užsimirštu, o kartais net "prie žemės lenkia", norisi tikrai bėgti iš namų kuo greičiau... Tai ir parašinėju čia. Kaip musė tupinėju po kelias temas
savo temą užvesti nebent norint paieškoti likimo draugių - gal be manęs dar yra "mazgotėlių"...