QUOTE(Kokere @ 2011 03 03, 10:52)
Labas, angelų mamos, aš daugiau pasyvi jūsų temos skaitytoja- skaitau apie kiekvieną, bet pati nerašau...
Gal dėl to, kad tai įvyko palyginus senai- prieš 6 m. Bet iki dabar man šita diena išmušanti iš vėžių. Iki dabar save graužiu, kad galėjau kažką padaryt kitaip, turėjau pajaust nelaimę.
Pritariu, kad su laiku skausmas kažkiek atlėgsta, bet vis tiek vaikas auga kartu mintyse. Šį rudenį jau eitų į paruošiamąją. Vis galvoju koks jis būtų, į ką būtų panašus. Aš kaip ir daugelis po praradimo norėjau kito vaikelio- atrodė užpildys tuščią spragą, bet dukrytė yra tiesiog trečias vaikas, o to antro trūks visą gyvenimą...
Kartais atrodo, kad kas būtų jei būtų ne dukrytė gimus, o sūnelis...
Atsiprašau, kad su savo "briedais" gadinu pavasarį, bet aš nekenčiu kovo pradžio- kovo 2 kai vakare netikėtai nubėgo vandenys ir 3 kai gimė mano mažiukas
Papildyta:
QUOTE(Pamelo @ 2011 03 03, 11:42)
Vakar pildeme anketa gyventoju surasymui. Klausymas - kiek pagimdete vaiku? - parasiau 4. Juk tiek ir pagimdziau. Ar reikejo rasyti viena...Ismusa is veziu...
tikrai tokie klausimai ismusa...mamai tai vistiek vaikai...o kitiems tik statistika...
Papildyta:
QUOTE(Meskute5 @ 2011 03 03, 11:46)
Nereikejo rasyti vieno. Reikejo rasyti taip kaip parasei. Ir jei as pastosiu- tai bus trecias mano nestumas, trecias mano vaikas.. niekada nepamirsiu, nes to neimanoma pamirst, kad yra kazkur ir antras..
butent, Jie yra

kaip rase Kokere, mes juos auginam mintyse ir sirdyse...ir niekas to nepakeis...
Nesakykim, kad gyvenimas-tai zebras. Geriau tikėkim, kad pianinas: jame juodų klavišų mažiau...