Labukas visoms
Mylėkime gyvenimą, koks jis yra,
su druskos sauja ir su liepų medumi.
Branginkime gyvenimą ir tuos,
kurie jame įspaudžia nuoskaudas
ar šilumą palieka atminty.
Šypsokimės gyvenimui
ir jis mums atsilieps,
sumenkindamas priešus
ir palaimindamas svajones.
Mylėkime gyvenimą už tai, kad jis yra,
mylėkime už tai, kad esame jame.
SU MOTERS DIENA JUS VISAS ! 
QUOTE(Irmute.m @ 2011 03 07, 17:06)
Sveikos visos
Kažkaip netyčia užkliuvau į jūsų temukę, net nežinojau, kad ir apie tai mamos kalbasi, pas mus namuose tai galima sakyti uždrausta tema. Vyras pergyveno vienas savo viduje, ir niekada nenorėjo niekam pasakoti nei dalinti savo skausmu, bet ir kitų bėdų nenori klausyti, sako, kad kiekvienas turi savo skausmą. Gal ir teisingai...
Mano čia buvo nebe pirmas vaikutis, o jam pirmas ir labai labai lauktas. Buvo likę 10 dienų iki gimdymo, lankiausi Vilniuje pas superinę gydytoją, važinėjau uš Utenos į apžiūras, ir buvo eilinė apžiūra, kaip visada paguldė įrašyti širdies tonų, ir ieško ieško, neranda, pakvietė kelias gydytojas, man jau ašaros kaip pupos rieda, vyresnioji dukra šalia stovi guodžia, kad viskas bus gerai, bet aš jau po 15 minučių ieškojimo supratau, kad viskas. Dar nuėjau pažiūrėt echoslopu, nerado širdutės plakimo. Dabar vėl kai prisimenu, negaliu tiesiog rašyti, dar ir pačiai pagimdyt reikėjo. Paskambinau vyrui į darbą, tas atlėkė iš Utenos ant 200 turbūt, bet aišku, nieko jis negalėjo pagelbėt, tik palaikyt... Nors nežinau, kuriam tuo momentu daugiau reikėjo palaikymo.
Dabar mes jau turim kita mažių
Pirma buvo angeliukas-dukrytė, o dabar chuliganas Rokutis, tuoj nus 1,5 metų. Strojina sesę, mušasi, žodžiu, jo tvarka namuose
Visoms linkiu nepasiduoti, ir tą skausmelį išgydyti nauju aukseliu. Aišku, nepasimirš tai niekada, bet nauja gyvybė atneša nerealių pojūčių ir džiaugsmo
baisu ir tiek...o kartais vel kitaip viskas atrodo, kad ir 5is...turet...
