kaip netapti priešu nė vienam iš tėvų?

Sužinojau, kad vienas iš tėvų buvo pridirbęs kaip kokių "nesąmonių", kitas nežino apie tai, bet jo mintys link skyrybų bręsta, ar aš padėčiau apsispręst, pasakydama, ką žinau negero, nesąžiningo apie kitą (NORS TAI GAL NEBŪTŲ VISIŠKA NAUJIENA), padaryčiau teisingai, ar geriau nieko nesakyt, nešiot tą paslaptį iki galo (bet įsisėdę tai į pasąmonę, naktį net sapnuojasi ).
Dar gi baisu, čia toks ratas, jei pasakysiu vienam, tai kitas, atvirumo valandėlės metu, gali mane išduot (jau yra taip buvę), kad aš tai sakiau, ir tada galim likti nemaloniuose, gal net priešiškuose santykiuose su kita puse , sunku veidmainiauti...
Aš nežinau, kurio pusėj esu, abu myliu, gerbiu, tik žinau, kad vienas gyvena tvarkingą gyvenimą, kitas-ne

Ką galėtumėte patarti?
Gal gi tėvams bet kokiu atveju likčiau brangi, priimtų tai tolerantiškai, gi čia ne taip, kaip santykiuose su draugais-susitaiko, tai įsikišęs lieka kaltas .
LABAI REIKIA PSICHOLOGO PATARIMO

Nesu psichologe, bet kartais is sono geriau matyti. Mano manymu, geriausia dar kiek pasikankinti savy, stengiantis pamirsti, o problemos tarp tavo tevu pacios issispres. Kartais geriau nezinoti to, ka zino kiti, net jei tai ir labai artimi zmones...

Lengvute, gal tu pabandyk pasikalbėti su "tuo vienu iš tėvų" kuris nesąžiningai elgiasi apie tai kas vyksta. Pačiai kištis nepatarčiau, nes lygiai tokia pat situacija šiuo metu mano sesers gyvenime. Dabar kai vieni žino ir kišasi, kiti žino, bet apsimeta kad nežino, treti žino bet nesikiša, tai toks bardakas vyksta kad baisu. Geriausia kad žmonės kuriuos tiesiogiai tai liečia išsiaiškina patys. Manau jeigu jiems ar vienam iš jų reiks patarimo, paguodos kreipsis į tave. Čia mano asmeninė nuomonė.

lengvute,
suprantama, kad norisi matyti tėvų šeimą tvarkingą, idealią, be jokių žmonėms būdingų silpnybių...., bet yra, kaip yra. Jei tėvų šeimoje bręsta krizė ir jie kažkaip ruošiasi ją spręsti (galvoja apie skyrybas), tai yra tik jų šeimos reikalas. ir visiškai nesvarbu, ką jūs neseniai sužinojote. Vyresniame amžiuje žmonės nesiskiria impulsyviai - dėl vieno "neteisingo" partnerio poelgio. Tai dažniausiai atspindi daugelio metų sukauptas nuoskaudas. Greičiausiai, jūs nežinote ir pusės jų...
nepriklausomai nuo to, kaip susiklostys tėvų tarpusavio santykiai, nesijauskit už juos atsakinga - jie suaugę žmonės ir patys sugeba spręsti savo gyvenimo problemas. Tačiau, jei kiekvienas jų atskirai ar kartu, klaustų jūsų nuomonės, tai, savaime aišku, kad galite pasakyti savo požiūrį (tik negalite teisti!!!). Jei labai sunku tiesiog iš šono žiūrėti ir laukti, kuom viskas pasibaigs, pabandykit suprasti, kiekvieną iš jų atskirai ir suprasti abiejų elgesio motyvus, bei tai, kaip vieno elgesys įtakoja kito elgesį (tai leis jums jaustis artimai tėvams, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykių). Nesiduokit įtraukiama nė į vienos pusės emocinį karą - tai ne jūsų kova - bet atidžiai žiūrėkit, kad nekartotumėt klaidų savo gyvenime . O svarbiausia - tiesiog leiskit tėvams būti žmonėmis su visomis silpnybėmis ir stiprybėmis, nuo to jie nepasidarys blogesni tėvai jums ir seneliai jūsų vaikams.