Pažįstu šeimą, kurie buvo JL, šeimoje buvo 3 maži vaikai, jų tėvas įsitraukė į tą tikėjimą ir įtraukė visą savo šeimą. Motina iš tos meilės pametusi galvą darė viską, ką sakė vyras. Nustojo švęsti Kalėdas, gimtadienius, minėjo tik kažkokias specialias datas, dabar tikrai jau nepamenu. Nutiko taip, kad motina laukėsi jau ir 4 vaiko, nėštumas buvo komplikuotas, vaiką reikėjo gimdyt neišnešiotą.. tad moteris labai daug kraujavo, gydytojai sakė, kad reikės daryti kraujo perpylimą. O pas JL kraujas yra šventas dalykas, jokiu būdu jo negalima svetimo kraujo priimt. Reikalas buvo arba kraujo perpilymas arba moteris su ateinančiu kūdikiu mirs. Jokiu būdu tie to neleido daryt, bet gydytojas paėmė ir padarė taip kaip reikėjo.. na paskui tie JL bendruomenė tame mieste sukilo, teisėsi su gydytoju ir pan. detalių jau neprisimenu. Bet baisu, iki tokio lygio.. svarbiausia, kad jei laiku viskas būtų atlikta, buvo galima išvengti kai kurių komplikacijų.. vaikui buvo pažeistos smegenys.
Toje šeimoje įvyko daug visko, tėvas pridarė neatleistinų nuodėmių (tačiau ta jo JL bendruomenė užstojo).. praėjo jau 19 metų nuo to įvykio, kurį čia aprašiau. Dabar toje šeimoje tėvo nėra ir daugiau niekas nebeužsiiminėja su JL, jie švenčia ir Kalėdas, ir gimtadienius, ir viską kas tik įmanoma

šeimos mama yra laiminga, kad gydytojai išgelbėjo jai ir kūdikiui gyvybę, nors vaikas visam gyvenimui turi negalią.
Bet manau, kad vaikams liko galvoje tie visi mokymai (mintinai ten viską jie mokėjo).. kartais, kai pradedam šnekėti apie religija, save tyliai vistiek vadina JL (nors jau seniai nebepraktikuojantys)
Nesuprantu, kodėl reikia krypti į tokius dramatiškumus, tarsi apsėsti man tie JL..
O siaube...nezinojau net, kad jie toki, net nupurte, nesuprantu ir nesuprasiu as tu zmoniu, atimti gyvenimo dziaugsma is saves, neesamone didziausia!