QUOTE(alfija @ 2011 03 22, 12:51)
egoizmas ir yra tame, kad jam to reikia. Jam reikia įsivaikinti, jam(suagusiam asmeniui) kažko reikia. O kad įsivaikinimas kaip nors galėtų pasaulis pagėrėti ar būti be pykčio tai...
Kai gyveni darydamas gera kitiems, kai galvoji ne apie save, o apie kitą - tai nėra egoizmas. Sakot, įsivaikinimas nedaro pasaulio geresnio? Labai klystate! Pažiūrėkite, kiek kalėjimuose sėdi vaikų namų auklėtinių ir kiek įvaikintų... Kiek vaikų namų/šeimynų auklėtinių paauglystėje bėga ir valkatauja, nesimoko, užsiima prostitucija, vagia, plėšia, žudo. Mokyklos, kurias lanko "vaiknamiokai", nesurenka kitų vaikų, nes čia pasidaro nesaugu, prastas mokymo lygis.
Įsivaikina tie žmonės, kurie nori ir geba būti gerais tikrais tėvais - tuo jie net pranašesni už ganėtinai didelę dalį šeimų, kur vaikas nei tikrai mylimas, nei prižiūrėtas, nei auklėjamas.
O dėl įvaikintų mažylio elgesio problemų, tai jos tikrai tokios pačios kaip ir bet kurio vaiko - tiesiog jūs manote, kad tos problemos yra dėl įvaikinimo, jeigu sugebėtumėte pamiršti, kad vaikelis nėra jūsų gimdytas, priimtumėte viską natūraliai, to nebūtų. Jeigu paimate iš kūdikių ar vaikų namų truputį vyresnį vaiką, aišku, bus socializacijos problemų - bet jos tokios pačios kaip ir bet kurio vaiko, užaugusio "valdiškai", tai ne vaiko, tai jo auginimo ir auklėjimo problemos, ir jos ištaisomos. Tiesiog nereikia to bijoti.
Žaviuosi tais, kurie suteikia vaikams namus, šeimą, meilę. Ne dėl savęs, bet dėl mažylių.