Carlos Maria Dominguez Popierinis namas
Šį kartą trumpai. Knyga patiko. Radau sau pačiai minčių apie knygas, jų kaupimą, rūšiavimą/sudėliojimo tvarką (kas man sukėlė šypseną, nes priminė vakarykščius Dori lentynų tvarkymo vargus), bibliotekos gausą, knygų skaitymą ir bendrai, tiesiog meilę knygoms, kartais virstančia netgi nebesuvaldoma manija ir viso gyvenimo centru.
Kelios patikusios mintys:
Dažniausiai kur kas sunkiau nusikratyti kokios knygos negu ją įsigyti. Jos pritampa pagal dvišalę būtinybės ir užmiršties sutartį, lyg būtų tam tikro negrąžinamo mūsų gyvenimo tarpsnio liudytojos. Tačiau, jas laikydami, tariamės išsaugoją ir dalelę praeities.
Niekas nenusiteikęs prarasti knygos. Veikiau pamesime žiedą, laikrodį, skėtį, tik jau ne knygą, nors jos ir nebeskaitysime, bet ji savo skambiu pavadinimu visada žadins ankstesnį, galbūt amžinai išblankusį žavesį.
Skaitymas - atgaiva sielai.