Indija

Vakar pasižiūrėjau laidą "Nuo iki", kaip Rokas Žoilinskas buvo Indijoje. Ji įkvėpė pasidalinti savo įspūdžiais iš kelionės šioje egzotikos pilnoje šalyje.
Pirmiausia, tai vieniems ten labai patinka, kitiems labai nepatinka. Viduriuko nėra.
Mes keliavome į Indija pernai vasario mėnesį. Lietuvoje buvo labai šalta , bet ten greitai pamiršome visus šiltus rūbus, nors pasak indų, pas juos buvo pavasaris ir jie visi dar vilkėjo po du megztinius ir visai neskubėjo nusirengti iki trumpų rankovių.
Tiesa, dėl šios kelionės palikau mamai prižiūrėti savo mažajį, dar tik 7 mėnesiukų. Mūsų gidas indas, pakraupo.

Atvykus naktį į Delį, aerouoste pasitiko minia žmonių. Keisti kvapai ir šiluma. Ir šiame mieste buvo truputį nejauku išeiti į gatvę vienam. Nors atrodė, kad visur tuščia, bet išėjus iš karto apsupdavo galybė ubagų, ištiestomis rankomis, arba motinų su išsekusiais vaikais ant rankų. Viena net metė savo mažylį po mūsųs kojomis, kad duotume pinigų. Bet tie ubagų pulkai buvo tik Delyje. Kitur "priekabiavo" tik prekybininkai ir taksistai. Tarp kitko, karvės gatvėse vaikščiojo irgi tik Delyje. Čia buvo didžiausi purvynai. Bet, gidai sakė, kad Babilone ar Klakutoje dar nešvariau. Bet pats miestas vis tiek labai patiko, egzotiškas, o kur gyvena turtingesni indai ir aplinka labai graži.

Mes dar aplankėme Agrą, Džaipūrą. Šie miesteliai mažesni. Visuose miestuose teko stebėti vestuves. Kokie pasakiški jų apdarai, papuošimai.
Galiausiai skridome į kurortą Goa valtijoje (tiksliai nežinau, kaip ten vadinasi). Visa aplinka graži. Pliažas saugomas. Vakare susirenka karvės. dieną jų nematyti. Egzotika.
Ir dabar labai norėčiau ten sugrįžti. Man atrodo, kad ten tiek dar daug ką galima pažiūrėti.

Nuotraukų turiu mažai kompiuteryje
Bet keletas čia:

O ČIA CUKRAUS GAMINIMO FABRIKĖLIS

Tiesa, pamiršau apie indus pasakyti. Jie tikrai labai šilti žmonės. Kalba, tiesa, labai garsiai. Atrodo, kad rėkia. Bet visada šypsosi. Kiekvienas paklausia vardo, iš kur atvykę. Ir, tokios Lietuvos net neįsivaizduoja. Šviesūs žmonės arba iš Švedijos, arba iš Anglijos . Matėsi labai didelis kontrastas, vieni absoliučiai nieko nežino, apart Indijos ir savo prekių, o kiti pripasakodavo ir apie indų tradicijas, labai domėjosi mūsų valstybėle. Tiesa sutikome vieną rikšą minantį žmogelį, kuris žinojo, kas yra Pabaltijas. Tik vat ten yra Latvija, Ryga ir Estija

Moterys ir vyrai labai gražūs. O vaikai . Akytės didelės, tamsios. Labai gražūs. Tik ubagų, kitokių indų, kurie neišeina iš savo lūšnų, spalva ir išvaizda kitokia. Jie kažkokie pilki ar pajuodę. Be to, labai piktomis akimis.

Na, o kas dar įdomu klauskite. Man labai patinka apie Indiją pasakoti

Matau, tau yra teke nemazai pakeliauti po egzotiskus krastus - esi buvus ir Meksikoj, ir Indijoj, tikrai labai idomu, ir nuotraukos fantastiskos. O kokiu budu jus keliaujat - ar per turizmo agenturas, ar perkat tik bilietus ir keliaujat patys?
Mano mamos didziausia svajone - pamatyti Indija, ji yra buvus Sri Lankoj dar tarybiniais laikais, buvo suzaveta. Dabar nesenai Novaturo tinklalapy pasirode nauja informacija, kad jie nuo rudens pradeda rengti pazintines keliones i tolimus krastus, tai i Indija kaina vienam zmogui net 10000lt, nepigu.
As pati planuoju su vyru birzelio pradzioj vykti i Meksika, i pazintine kelione dviem savaitems. Aisku, siu abieju krastu - Indijos ir Meksikos turbut net negalima lyginti, jie per daug skirtingi, bet vis tik paklausiu kurioj tau saly labiau patiko?

Mums į šias šalis organizavo keliones įmoė, kurioje dirbu. Truputį kompensavo kainą. Į Indiją važiavome per firmą "Ukralita" (Vilniaus), o į Meksiką - kaip sakant "savo hodu". Per Baltic Cliper pirkome bilietus lėktuvui, o toliau patys kūrėme visą scenarijų.

Indija, kaip ir parašiau pavadinime, mano svajonių šalis. Aš visada svajojau ten nuvažiuoti. Ten kažkas yra, kas žmones traukia. Tiesa, Indijoje, ta firma mus vežė į pigesnius rajonus, todėl mes nematėme daug gražių rajonų. (Meksikoje mes gyvenome pačiame centre). Tiesa, Indijoje pigiau. Indai labai noriai derisi, Meksikoje brangiau. Mums dviems valgyti baruose buvo brangoka. Nebent tai buvo meksikiečių baras.
Žodžiu, į Indiją dar sugrįžčiau. Meksika paliko labai didelį įspūdį, bet turbūt nebevažiuočiau. Pirmiausia dėl kalbos, antra - labai toli (vien skrydis per Atlantą 13 valandų).

Mane visada domina šalies vietuvė. Parašyk apie maistą, ką teko valgyti. Ar turistamas duoda šakutes ? . Ar atsivežei kokių įdomių prieskonių, kiek žinau ten jų tikrai gausiai ir daug kur parduodama...

Maitinomėsmes visur viešbučiuose. Viskas pakankamia aštru. Visur buvo normalūs įrankiai
Gavome valgyti sriubas, kurios kaip skystimėlis (kaip daržovių nuoviras, tik su prieskoniais). Nevalgo jie kiaulienos, nors kiaules augina
Mėsa tai - vištiena arba buivolo. Viskas mažais gabalėliais ir su daug padažo. Prie kiekvieno maisto duodama jų duona (kaip ir Meksikoje - tortilijos) - paplotėliai. Kartą mūsų gidas davė paragauti jo mamos gamybos maisto: tai buvo paplotis ir viduj varškė, sumaišyta su pipirais. Nuo kasnelio išdegė visa burna

Taip pat jie labai daug valgo daržovių, vaisių. Visur mums būdavo patiekta įvairių rūšių ir gan dideli kiekiai. Sultys tik natūralių vaisių. Daržovių ir vaisių galėjai nusipirkti ant kiekvieno kampo (ko labai pasigedome Meksikoje).

Pagrindinis prieskonis čili pipirai. Tiesa, dėl vieno kažkokio prieskonio, bent jau man, buvo labai neskanu. Atrodė, lyg seni riebalai, o indai sakė, kad čia jų spec. prieskonis. Bet pavadinimo nežinau.
Ką mes radome iš prieskonių, tai tik imbiero šaknys. Jis ten labai populiarus. Yra net speciali balta kava su imbieru ir medumi. Kitokių, bent jau mūsų grupė niekur negavo, nors ieškojo.

Tai kalendra Bet ne grudeliai, o ju lapai berods. Na tikrai toki specifini skoni turi , is musu irgi ne visiems patiko . Parsiveziau as prieskoniu is Indijos nemazai, tiesiog ne visur ju buna. Tvarkingose parduotuvese ju kainos nerealios, o kitur labai nedaug kur ir maciau. Galiausiai "urmu" prisipirkom Rishikeshe, bet dar ir dabar ne visi sunaudoti tebestovi, atpranta skonio receptoriai...

Indija man taip pat yra ta salis, i kuria as noreciau dar ir dar karta sugrizti. Ir tikrai po keleto metu tai padarysiu Bet dabar stengciausi vaziuoti su labai maza grupele. Galbut net savarankiskai su keliais draugais

Einu uzsidegsiu smilkala

Mūsų gidė truputį keista buvo. Nelabai jos pavykdavo prisiprašyti, kad nuvežtų į normalią parduotuvę. Jinai keliavo su savo mama ir teta. Kai kurorte turėjome daug laivo laiko, tai ten normalių parduotuvių apskritai nebuvo.
Ir aš pritariu, kad ten įdomiau būtų važinėtis savarankiškai, su maža grupele draugų

O tos gidės vardas kartais ne Ramunė

Tiesa labai įdomi pramoga Džaipūre buvo kelionė į kalną ant dramblių į radžos rūmus. Drambliai gražūs. Pasiekus tikslą galima tuos didžiulius gyvūnus pamaitinti bananais.
Nuotraukoms dramblių varovai nutaiso įvairias pozas, o po fotosesijos įdedi pinigus į straublį, o šis paduoda šeimininkui. Super. Man šita pramoga žiauriai patiko