Dar aš truputėlį pridursiu
Spalio mėnesį rupijos ir dolerio kursas buvo 43-45 rupijos už dolerį. Vežiausi ir labai smulkių dolerių kupiūrų, bet laisvai ir be jų galima apsieiti. Geriausia vežtis dolerius, jiems tai - pats tikriausias pinigas

Geriausia jau pradžioje išsikeisti kažkiek pinigų, jei planuoji pirkti kažką daugiau, galima ir daugiau. Nes vis tiek išleisi visus kiek būsi išsikeitusi

Dolerius geriau vežtis 10, 20 ,50 kupiūromis. Kortele naudotis mums net nerekomendavo pats gidas indas. O ja ir naudotis nelabai kur yra.
Pinigus aš laikiau dirže piniginėje, nešiojausi visus, tik atskirai turėjau "einamuosius", kad nereiktų traukti viso pluošto už ką nors atsiskaitant.
Tiek apie pinigus. Dabar apie tai, ką galima su jais nuveikti. Jei jau pamatei patinkantį daiktą, tai suderėk ir pirk. Gal ne toje pačioje vietoje, nes natūraliai visur pavaikštai, susižiūri kainas, bet būtinai tame pačiame mieste ar regione. Nes kiekvienas iš Auksinio trikampio miestų turi ir "savo" suvenyrus, kokių negausi kituose miestuose arba jei ir gausi, tai už kelis kartus didesnę kainą.
Neduok išmaldos! Kategoriškai, nes akimirksniu elgetų atsiranda keliolika ar kelios dešimtys! Geriau jau sumokėk gatvės prekeiviui kad ir už menkavertį suvenyrą.
Šiaip kadangi aš važiavau su savo vyru, kuris su savo 1,9 m ūgiu jautėsi kaip milžinas tarp mažiukų indų

, vaikštinėjau drąsiai ir po gatves, ir po turgų. Nors vienai turguje kaip būtų, nežinau nežinau

Nors buvo moterų, kurios tai labai sėkmingai darė ir grįžo gyvos ir sveikos.
Suvenyrus geriausia irgi pirkti turguje, tikrai pigiau, negu specializuotose suvenyrų parduotuvėse, bet reikia įdėti daugiau laiko ir pavaikščioti. Turguje kartais gali pasijusti kaip Gariūnuose, juk jiems Kinija tai arčiau
Kas čia dar

Kristulev apie vaistus jau parašė, jie tikrai pravers. Mums taip pat labai pravertė atsivežtas viskis. Nu tiek daug, tiek dažnai ir tiek anksti ryte kaip Indijoje dar niekada negėriau

Bet padėjo, niekuo nesusirgau

Gurkšnelis po pusryčių, pietų ir vakarienės ir tarp jų po gurkšnelį profilaktiškai

Gera dezinfekcija. Ir juodą sutrupėjusią lietuvišką duoną kelionės pabaigoje valgėme kaip pyragą
Tiesa, labai pravertė drėgnos servetėlės, nes rankos labai greitai susitepa nuo dulkių. Net kai kojas jomis nusivalydavom, toks jausmas, lyg būtum visas išsimaudęs.
Kojinių, tokių vienkartinių, kur būna 5 poros už 4 Lt

, tikrai reikia, nes būna šventyklų, kur grindys ojojoj

Išmesi išeidama, o kojos liks švarios.
Jei bus galimybė nuvažiuoti prie Gango, nuvažiuok

Nerealu

Neįmanoma papasakoti, reikia pamatyti.
Kai būsite prie Tadž Mahalo, jo prieigose lieps į saugyklą priduoti vaizdo kameras. Mes pridavėme, o po to gailėjomės, nes buvo filmuojančių ir niekas nieko nesakė
Teks susitaikyti ir su indų žvilgsniais ir dėmesiu, nes turistų ten tiek nedaug, kad sutikęs baltajį vos ne glėbesčiuotis pradedi

Po kelių dienų pripranti ir nieko.
Taip pat kelionės pabaigoje mes jau nekreipėme dėmesio nei į nešvarą, nei į karves, eidavome per neaiškų kek juostų gatvę nelaukdami žalios šviesos, nes kartais jos taip ir nesulaukdavome ir t.t. Tiesiog įjungti jei taip galima pavadinti "laisvą bėgį" ir plaukti pasroviui

, vertinti viską kaip naują patirtį, nesitikint didelio komforto, nes indai komfortą supranta visai ne taip kaip mes.
Tikiuosi mano patarimai padės, linkiu kuo nuostabiausios kelionės ir lauksim įspūdžių.
Jei dar ką prisiminsiu, parašysiu