Dirba mokykloj mokytoja, labai kankinasi, sveikata yra... Gaila zmogaus.
Mano pazistama jau 21 metai dirba nemylima darba, ir nemeta, nes darbai nesimeto... Dirba mokykloj mokytoja, labai kankinasi, sveikata yra... Gaila zmogaus.
Dirba mokykloj mokytoja, labai kankinasi, sveikata yra... Gaila zmogaus.
QUOTE(susidomejus @ 2012 02 22, 23:04)
Mano pazistama jau 21 metai dirba nemylima darba, ir nemeta, nes darbai nesimeto... Dirba mokykloj mokytoja, labai kankinasi, sveikata yra... Gaila zmogaus.
Dirba mokykloj mokytoja, labai kankinasi, sveikata yra... Gaila zmogaus.Man dar labiau gaila vaikų... Manau mokytojai turi būti iš pašaukimo.
As niekaip savy negaliu rasti drasos, kad iseiti is darbo. Malonumo jokio, tik kad va pinigai geri, bet bijau, kad jei pakeisiu - bus blogiau. Durna gi ot 
As nemylima darba dirbu 4 metus. Bendrauju tiesiogiai su klientais. Uz imones padarytas klaidas, tenka isklausyti visokias baisybes: izieidinejimai, mirties linkejimas ir pan. Niekada nemaniau, kad zmones tokie ziaurus ir neprotingi. Baisu, kai nueini i darba ir galvoji ,,greiciau namo" arba ,,kada savaitgalis?"
Su vyru planavome vaikeli, pastojau
Darbo kruvis labai padidejo del ivairiu imones reformu. Nelabai kam idomu, kad su pilvuku. Ir ka jus manot.. Ketvirtadienio vakara atsiguliau su mintim: ,,rytoj penktadienis ir bus savaitgalis, pailsesiu". Pabudau, nes pradejau gimdyti budama 6 men.nestume
Aciu Dievui mazyliai isgyveno ir dabar sparciai auga.
Po motinystes atostogu tikrai ten nebegrisiu.
Su vyru planavome vaikeli, pastojau
Darbo kruvis labai padidejo del ivairiu imones reformu. Nelabai kam idomu, kad su pilvuku. Ir ka jus manot.. Ketvirtadienio vakara atsiguliau su mintim: ,,rytoj penktadienis ir bus savaitgalis, pailsesiu". Pabudau, nes pradejau gimdyti budama 6 men.nestume Aciu Dievui mazyliai isgyveno ir dabar sparciai auga.
Po motinystes atostogu tikrai ten nebegrisiu.
Sveiki, tema senoka, bet man šiuo metu labai aktuali. 
Esmė ta, kad nesenai pakeičiau darbą, kuris man žiauriai nepatinka. Dirbu 6 mėn, bet taip ir neprisijaukinu jo niekaip, pats darbo pobūdis visai man netinka - reikia daug analizuoti, nagrinėti, krapštyti, ieškoti. Na toks turi būti krapštukas, ir dar su labai greitom apsukom. Darbas sunkus, labai atsakingas, o jau krūviai 
Einu į darbą kaip į katorgą, laukiu nesulaukiu darbo pabaigos, o rytais atsibundu su didžiausiu slogučiu... Nu nemyliu šio darbo ir viskas. Įstaiga solidi, šiuolaikiška, na bet ne man ji. Prieš eidama ten, tikrai pasiklausinėjau, tik va neišsigryninau pačio pobūdžio, kokių įgūdžių reikės. Nors kita vertus, juk sužinai tik tada, kai pabandai...
Prieš tai porą metų dirbau kitame darbe. Ten taip pat krūviai buvo nemaži, daug įtampos, bet pats darbas man tiko. Išėjau dėl vadovės tironės, buvau jos kaip ir pavaduotoja, kaip ir vertinama buvau, ir alga nebloga buvo, tačiau man labai daug jėgų ir sveikatos tai kainavo, todėl pasirodė geriausias sprendimas atrodė išeiti. Kas juokingiausia, ta vadovė pati po trijų mėn išėjo iš darbo, o vietoje jos atėjo visai kitokia vadovė, nu tikrai visai kitoks žmogus...
Tai va. Turiu kelius galvos skaumus šiuo metu:
1. Labai nemyliu dabartinio darbo, kančia man ten dabar, žiauriai noriu išeiti, bet lyg ir negaliu kol neturiu kito varianto, nes dabar ta krizė, darbai nesimėto, bet jaučiu kad nublūsiu jei liksiu...
2. Ilgiuosi senojo darbo, vis mąstau, kad galėjau likti, kad dabar viskas būtų kitaip.. Suprantu, kad ta savigrauža nieko gero neduos, bet....
3. Bijau žmonių smerkimo, nesupratimo. Visi kvailino, kai ėjau lauk iš senojo darbo...
4. Finansinės galimybės neleidžia visko staigiai mesti, jaučiuosi kaip spąstuose.
Tikrai nuoširdžiai stengiausi darbą naują prisijaukinti, atrasti jame kas patinka, bet ne, nu ne ir viskas. Net pas psichologę buvau nuėjus, nes paskutiniu metu sunku man apsispręsti ko noriu, kur mano kelias, o juk man jau virš 30... Atrodo visi jau kažko pasiekę, jau įsitvirtinę savose pozicijose, o va aš vis dar blaškausi... 
Sveiki, tema senoka, bet man šiuo metu labai aktuali.
Esmė ta, kad nesenai pakeičiau darbą, kuris man žiauriai nepatinka. Dirbu 6 mėn, bet taip ir neprisijaukinu jo niekaip, pats darbo pobūdis visai man netinka - reikia daug analizuoti, nagrinėti, krapštyti, ieškoti. Na toks turi būti krapštukas, ir dar su labai greitom apsukom. Darbas sunkus, labai atsakingas, o jau krūviai Einu į darbą kaip į katorgą, laukiu nesulaukiu darbo pabaigos, o rytais atsibundu su didžiausiu slogučiu... Nu nemyliu šio darbo ir viskas. Įstaiga solidi, šiuolaikiška, na bet ne man ji. Prieš eidama ten, tikrai pasiklausinėjau, tik va neišsigryninau pačio pobūdžio, kokių įgūdžių reikės. Nors kita vertus, juk sužinai tik tada, kai pabandai...
Prieš tai porą metų dirbau kitame darbe. Ten taip pat krūviai buvo nemaži, daug įtampos, bet pats darbas man tiko. Išėjau dėl vadovės tironės, buvau jos kaip ir pavaduotoja, kaip ir vertinama buvau, ir alga nebloga buvo, tačiau man labai daug jėgų ir sveikatos tai kainavo, todėl pasirodė geriausias sprendimas atrodė išeiti. Kas juokingiausia, ta vadovė pati po trijų mėn išėjo iš darbo, o vietoje jos atėjo visai kitokia vadovė, nu tikrai visai kitoks žmogus...
Tai va. Turiu kelius galvos skaumus šiuo metu:
1. Labai nemyliu dabartinio darbo, kančia man ten dabar, žiauriai noriu išeiti, bet lyg ir negaliu kol neturiu kito varianto, nes dabar ta krizė, darbai nesimėto, bet jaučiu kad nublūsiu jei liksiu...
2. Ilgiuosi senojo darbo, vis mąstau, kad galėjau likti, kad dabar viskas būtų kitaip.. Suprantu, kad ta savigrauža nieko gero neduos, bet....
3. Bijau žmonių smerkimo, nesupratimo. Visi kvailino, kai ėjau lauk iš senojo darbo...
4. Finansinės galimybės neleidžia visko staigiai mesti, jaučiuosi kaip spąstuose.
Tikrai nuoširdžiai stengiausi darbą naują prisijaukinti, atrasti jame kas patinka, bet ne, nu ne ir viskas. Net pas psichologę buvau nuėjus, nes paskutiniu metu sunku man apsispręsti ko noriu, kur mano kelias, o juk man jau virš 30... Atrodo visi jau kažko pasiekę, jau įsitvirtinę savose pozicijose, o va aš vis dar blaškausi...
Sveiki, tema senoka, bet man šiuo metu labai aktuali. Esmė ta, kad nesenai pakeičiau darbą, kuris man žiauriai nepatinka. Dirbu 6 mėn, bet taip ir neprisijaukinu jo niekaip, pats darbo pobūdis visai man netinka - reikia daug analizuoti, nagrinėti, krapštyti, ieškoti. Na toks turi būti krapštukas, ir dar su labai greitom apsukom. Darbas sunkus, labai atsakingas, o jau krūviai Einu į darbą kaip į katorgą, laukiu nesulaukiu darbo pabaigos, o rytais atsibundu su didžiausiu slogučiu... Nu nemyliu šio darbo ir viskas. Įstaiga solidi, šiuolaikiška, na bet ne man ji. Prieš eidama ten, tikrai pasiklausinėjau, tik va neišsigryninau pačio pobūdžio, kokių įgūdžių reikės. Nors kita vertus, juk sužinai tik tada, kai pabandai... Prieš tai porą metų dirbau kitame darbe. Ten taip pat krūviai buvo nemaži, daug įtampos, bet pats darbas man tiko. Išėjau dėl vadovės tironės, buvau jos kaip ir pavaduotoja, kaip ir vertinama buvau, ir alga nebloga buvo, tačiau man labai daug jėgų ir sveikatos tai kainavo, todėl pasirodė geriausias sprendimas atrodė išeiti. Kas juokingiausia, ta vadovė pati po trijų mėn išėjo iš darbo, o vietoje jos atėjo visai kitokia vadovė, nu tikrai visai kitoks žmogus... Tai va. Turiu kelius galvos skaumus šiuo metu: 1. Labai nemyliu dabartinio darbo, kančia man ten dabar, žiauriai noriu išeiti, bet lyg ir negaliu kol neturiu kito varianto, nes dabar ta krizė, darbai nesimėto, bet jaučiu kad nublūsiu jei liksiu... 2. Ilgiuosi senojo darbo, vis mąstau, kad galėjau likti, kad dabar viskas būtų kitaip.. Suprantu, kad ta savigrauža nieko gero neduos, bet.... 3. Bijau žmonių smerkimo, nesupratimo. Visi kvailino, kai ėjau lauk iš senojo darbo... 4. Finansinės galimybės neleidžia visko staigiai mesti, jaučiuosi kaip spąstuose. Tikrai nuoširdžiai stengiausi darbą naują prisijaukinti, atrasti jame kas patinka, bet ne, nu ne ir viskas. Net pas psichologę buvau nuėjus, nes paskutiniu metu sunku man apsispręsti ko noriu, kur mano kelias, o juk man jau virš 30... Atrodo visi jau kažko pasiekę, jau įsitvirtinę savose pozicijose, o va aš vis dar blaškausi...
O i sena darba negali bandyti grizti? Jeigu buvai vertinama, gal priims?
O kad dabar ta corona, nereiskia, kad niekas nedirba. Jeigu dirbi ir darbo nori panasioj srity (kur del epidemijos nesustoje), tai neturetu but problemu rasti nauja.
Tikrai nesikankink, kur nemiela buti, dar susirgsi. Jeigu negali mest, ieskok aktyviai kito darbo. ( Nors as isejau i niekur ir ne minutes nesigailejau, o net nebuvo taip blogai man, kaip tu rasai)
O kad dabar ta corona, nereiskia, kad niekas nedirba. Jeigu dirbi ir darbo nori panasioj srity (kur del epidemijos nesustoje), tai neturetu but problemu rasti nauja.
Tikrai nesikankink, kur nemiela buti, dar susirgsi. Jeigu negali mest, ieskok aktyviai kito darbo. ( Nors as isejau i niekur ir ne minutes nesigailejau, o net nebuvo taip blogai man, kaip tu rasai)
tai kad čia nieko patarti jums neįmanoma nebent tik tiek, kad darbe, jei tai ne koks sutrumpintas, žmonės gana daug laiko praleidžia, o laikas, tai gyvenimas, o gyvenimas ir taip trumpas. Na tai darykite išvadas. Surasite naują greitai, jei specialybė paklausi bent kiek ir jūs dar ne depresijos duobėje. O ką ten žmonės pasakys, fiuuu... gi ne nusikaltimą darote kokį, visokių žmonių būna, kad ir kasmet darbus keičia
Nezinau koki darba dirbi, bet va papostinai 3 kartus ta pati... Darbe tai iskeiktu uz toki broka.
O del darbo, tai nepanasu, kad tau aplamai dirbti patiktu, nes darbas turi kazkoki tiksla, ir pries pradedant dirbti ji suvoki. Todel issiaiskinti, kad ten reikia kruopstumo ar dar ko?
Na ir dar greitai... Na nebuna tokiu dalyku, arba jau tikrai viska darai leciau nei priimtina...
Toliau iseiti del vadovo, tai kodel keisti darbo profili? nebent vel visiskai darbas nedomino, ka teks dirbti...
man panasus biski i toki priimta nesenai pas mus... Cia ANglijoje. Anas toks tupas nesugeba nei pats kazka suprasti nei su juo galima pakalbet... Atrodo, kad susitrenke galva... Pradejo dirbti is namu - jokiu rezuotatu, nesugeba bet risliai paaaiskinti ka jis dare i ka padare. Tai ji dabar ant prastovos pastate, UK vyriausybe mokes 80 procentu uz tai kad nieko neveikia...
Na bet jis kabelius greitai visur prakisa, bet irangimuose nieko nsigaudo...
Tokiu buna
O del darbo, tai nepanasu, kad tau aplamai dirbti patiktu, nes darbas turi kazkoki tiksla, ir pries pradedant dirbti ji suvoki. Todel issiaiskinti, kad ten reikia kruopstumo ar dar ko?
Na ir dar greitai... Na nebuna tokiu dalyku, arba jau tikrai viska darai leciau nei priimtina...
Toliau iseiti del vadovo, tai kodel keisti darbo profili? nebent vel visiskai darbas nedomino, ka teks dirbti...
man panasus biski i toki priimta nesenai pas mus... Cia ANglijoje. Anas toks tupas nesugeba nei pats kazka suprasti nei su juo galima pakalbet... Atrodo, kad susitrenke galva... Pradejo dirbti is namu - jokiu rezuotatu, nesugeba bet risliai paaaiskinti ka jis dare i ka padare. Tai ji dabar ant prastovos pastate, UK vyriausybe mokes 80 procentu uz tai kad nieko neveikia...
Na bet jis kabelius greitai visur prakisa, bet irangimuose nieko nsigaudo...
Tokiu buna
QUOTE(IDOMUCIA @ 2020 04 14, 22:16)
Haha. Tipo tau patinka? Jei taip butu, dirbtum kiekviena laisvesne minute, bet to nedarai ane? Net dziaugies, kad i ofisa nereikia, kad darbo retwi buna, kad SM sedet gali daug
