Sveikutes,
As siandien apssiprendziau iseit is darbo:-). Ryt eisiu sneket su sefu. ir laukiu nesulaukiu tos dienos, kai nereiks eit i ta kosmaryna. Darbas siaip patinka, bet ta aplinka, man jautrios sielos zmogu :-) varo i nevilti :-(. bendradarbiai irgi nervuojasi, bet kencia. O as nusprendziau, kad nenoriu to daryt, apsimetinet, kad visai tai nesvarbu. Tuo labiau, kad darbe praleidziu daugiau nei 8h, dazni virsvalandziai ir darbas per visas valstybines sventes. Alga pusetina, bet daugiau tverti nebegaliu. Normaliai nebemiegu, vieni nervai, nerealiai svorio numeciau (tas aisku pliusas - vienintelis :-) ). Ojeigu dar ten sedesiu, tai save visiskai moraliskai suzlugdysiu. Darbiniu problemu nebijau. pparasciausiai negaliu pakesti isteriku, nervuotu, kitu negerbianciu zmoniu.
Ech, greiciau tas issvajotas rytas ateitu,kai nereiks i ta kosmaryna :-)
Visom ssekmes, kurios sugalvojo taip pat vaduotis is savo darbiniu kosmaru :-)
QUOTE(aferizmas @ 2011 04 18, 00:36)
Sveikutes,
As siandien apssiprendziau iseit is darbo:-). Ryt eisiu sneket su sefu. ir laukiu nesulaukiu tos dienos, kai nereiks eit i ta kosmaryna. Darbas siaip patinka, bet ta aplinka, man jautrios sielos zmogu :-) varo i nevilti :-(. bendradarbiai irgi nervuojasi, bet kencia. O as nusprendziau, kad nenoriu to daryt, apsimetinet, kad visai tai nesvarbu. Tuo labiau, kad darbe praleidziu daugiau nei 8h, dazni virsvalandziai ir darbas per visas valstybines sventes. Alga pusetina, bet daugiau tverti nebegaliu. Normaliai nebemiegu, vieni nervai, nerealiai svorio numeciau (tas aisku pliusas - vienintelis :-) ). Ojeigu dar ten sedesiu, tai save visiskai moraliskai suzlugdysiu. Darbiniu problemu nebijau. pparasciausiai negaliu pakesti isteriku, nervuotu, kitu negerbianciu zmoniu.
Ech, greiciau tas issvajotas rytas ateitu,kai nereiks i ta kosmaryna :-)
Visom ssekmes, kurios sugalvojo taip pat vaduotis is savo darbiniu kosmaru :-)
As siandien apssiprendziau iseit is darbo:-). Ryt eisiu sneket su sefu. ir laukiu nesulaukiu tos dienos, kai nereiks eit i ta kosmaryna. Darbas siaip patinka, bet ta aplinka, man jautrios sielos zmogu :-) varo i nevilti :-(. bendradarbiai irgi nervuojasi, bet kencia. O as nusprendziau, kad nenoriu to daryt, apsimetinet, kad visai tai nesvarbu. Tuo labiau, kad darbe praleidziu daugiau nei 8h, dazni virsvalandziai ir darbas per visas valstybines sventes. Alga pusetina, bet daugiau tverti nebegaliu. Normaliai nebemiegu, vieni nervai, nerealiai svorio numeciau (tas aisku pliusas - vienintelis :-) ). Ojeigu dar ten sedesiu, tai save visiskai moraliskai suzlugdysiu. Darbiniu problemu nebijau. pparasciausiai negaliu pakesti isteriku, nervuotu, kitu negerbianciu zmoniu.
Ech, greiciau tas issvajotas rytas ateitu,kai nereiks i ta kosmaryna :-)
Visom ssekmes, kurios sugalvojo taip pat vaduotis is savo darbiniu kosmaru :-)
Sveikinu kuo nuoširdžiausiai. Ir aš kaupiuosi panašiai dienai.
Noreciau ir as papasakoti savo istorija...kazkaip pasiskaicius lengviau kazkiek pasidaro 
Tai va,neseniai esu pakeitusi ir as darba..senam darbe pradirbau virs 2ju metu,dabar kaip pagalvojau,darbas buvo tikrai silta vieta,kolektyvas fainas,jokio streso,nerimo,kai grizus namo nereikia galvoti apie rytdiena. Taciau isejau,nes jau norejosi kazko naujo gyvenime,visa laika tas pats,alga ne per didziausia, atsibodo zmones (darbas su zmonemis,tai kokio tik plauko nepasitaikydavo...).
Taciau... dabartiniam darbe dirbu beveik menesi ir savijauta mano ne pati geriausia.. paskutiniu metu naktim tik ir sapnuoju darba,rytais keliuosi su nerimu,darbe sedziu su vidine itampa... ir vis bandau sau paaiskinti,kas mane neramina... galiausiai neprieinu vieningos nuomones,bet greiciausiai susideda daug dalyku: is pradziu galvojau,kad gal nauja vieta,reikia laiko apsiprasti ir pan,taciau jau menesi vis "neapsiprantu". Mano ale virsininkas sedi vienam kabinete, jauciu,kad buciau stebima,negaliu atsipalaiduoti, direktorius isvis kazkoks priplaukes,kiek tenka pasiklausyti,tai vos ne "ei,durneli,ka cia darai",nera kabinete kolegos ar koleges,su kuria galeciau pasikalbeti, su kuria jausciausi lygia,galeciau pabajeruoti,pasisneketi. Nors kabinete sedi kiti kolegos,pajuokauja,taciau tik tam kartui ta itampa nusimusa..be to,greiciausiai nepatinka pats darbo pobudis,cia jau nereikia bendrauti su zmonemis tiesiogiai,daugiausia tik telefonu ar laiskais ir tai ne lietuviu kalba (tarptautine imone). Maniau,kad cia galbut mano sansas i tobulejima,perspektyvas, kuriu tikriausiai yra,ir alga gerokai didesne,bet negaliu susitvardyti su vidiniu nerimu,kuris baigia mane uzgrauzti... dar vis kazko laukiu,atrodo geda gal iseiti po menesio, kitam is salies gal tai svajoniu darbas,bet... man kolkas nelimpa...plius kolektyve kiek tenka girdeti visokios intrigos,apkalbos ir t.t. Nezinau ka daryti... jauciuosi netinkanti ten ir tiek... plius,ta darba man rekomendavo geras draugas, kuris ten taip pat dirba, tai nesinori ir jo nuvilti...
Pagalvoju apie savo sena darba,kaip vis del to buvo neblogai,nors velgi atrodo,reik ziuret i prieki...ech,gal kas patars ka daryyyyt?
Tai va,neseniai esu pakeitusi ir as darba..senam darbe pradirbau virs 2ju metu,dabar kaip pagalvojau,darbas buvo tikrai silta vieta,kolektyvas fainas,jokio streso,nerimo,kai grizus namo nereikia galvoti apie rytdiena. Taciau isejau,nes jau norejosi kazko naujo gyvenime,visa laika tas pats,alga ne per didziausia, atsibodo zmones (darbas su zmonemis,tai kokio tik plauko nepasitaikydavo...). Taciau... dabartiniam darbe dirbu beveik menesi ir savijauta mano ne pati geriausia.. paskutiniu metu naktim tik ir sapnuoju darba,rytais keliuosi su nerimu,darbe sedziu su vidine itampa... ir vis bandau sau paaiskinti,kas mane neramina... galiausiai neprieinu vieningos nuomones,bet greiciausiai susideda daug dalyku: is pradziu galvojau,kad gal nauja vieta,reikia laiko apsiprasti ir pan,taciau jau menesi vis "neapsiprantu". Mano ale virsininkas sedi vienam kabinete, jauciu,kad buciau stebima,negaliu atsipalaiduoti, direktorius isvis kazkoks priplaukes,kiek tenka pasiklausyti,tai vos ne "ei,durneli,ka cia darai",nera kabinete kolegos ar koleges,su kuria galeciau pasikalbeti, su kuria jausciausi lygia,galeciau pabajeruoti,pasisneketi. Nors kabinete sedi kiti kolegos,pajuokauja,taciau tik tam kartui ta itampa nusimusa..be to,greiciausiai nepatinka pats darbo pobudis,cia jau nereikia bendrauti su zmonemis tiesiogiai,daugiausia tik telefonu ar laiskais ir tai ne lietuviu kalba (tarptautine imone). Maniau,kad cia galbut mano sansas i tobulejima,perspektyvas, kuriu tikriausiai yra,ir alga gerokai didesne,bet negaliu susitvardyti su vidiniu nerimu,kuris baigia mane uzgrauzti... dar vis kazko laukiu,atrodo geda gal iseiti po menesio, kitam is salies gal tai svajoniu darbas,bet... man kolkas nelimpa...plius kolektyve kiek tenka girdeti visokios intrigos,apkalbos ir t.t. Nezinau ka daryti... jauciuosi netinkanti ten ir tiek... plius,ta darba man rekomendavo geras draugas, kuris ten taip pat dirba, tai nesinori ir jo nuvilti...
Pagalvoju apie savo sena darba,kaip vis del to buvo neblogai,nors velgi atrodo,reik ziuret i prieki...ech,gal kas patars ka daryyyyt?
as jusu vietoj dabar nepriimineciau jokio sprendimo. Palaukit dar bent pora men., gal priprasit, pasijusit geriau. O su sefu sedet vienam kabinete, tai tikrai smagumo ner. Uzuojauta.
Pavydžiu, kad taip gaunasi išeiti iš darbo. 
Aš savajame apie 2 metus. Bet stresas yra nežmoniškas, telefonas skamba ištisą parą, nes tenka suvaldyti ir atsakyti už 150-250 žmonių per parą, bosas kai iš kitos planetos, jam ale bobos kai šunys, mes per daug vyriškos, bet galim pagal vyriškus standartus varyt. Vien žo, košmaras. Pinigai labai geri, negaliu sakyti, bet pasidariau psichinė biški, naktim darbą sapnuoju. Siunčiau CV, sulaukiau nemažai skambučių, bet BIJAU. Bijau išeiti, kad nebūtų dar blogiau. Kai
Aš savajame apie 2 metus. Bet stresas yra nežmoniškas, telefonas skamba ištisą parą, nes tenka suvaldyti ir atsakyti už 150-250 žmonių per parą, bosas kai iš kitos planetos, jam ale bobos kai šunys, mes per daug vyriškos, bet galim pagal vyriškus standartus varyt. Vien žo, košmaras. Pinigai labai geri, negaliu sakyti, bet pasidariau psichinė biški, naktim darbą sapnuoju. Siunčiau CV, sulaukiau nemažai skambučių, bet BIJAU. Bijau išeiti, kad nebūtų dar blogiau. Kai
Pas mane ta pati dilema.. Nors dar tik kelintas mėnuo, bet jaučiu, kad perspektyvų tame darbe nulis, kasdien žinau, ką reikės daryti, pastovi įtampa, kad padaryt dienos planą, monotonija, o svarbiausia - mūsų, kaip darbuotojų, nevertinimas, mane žlugdo... Blogiausia, kad net nebūtų laiko nueit į kitą pokalbį dėl darbo - nes nėra kada.. Gruodis - paskutinis bandomasis mėnuo man.. Bet jaučiu, kad nepaliks dirbt.. Per daug jau teisybės tiek ieškau, ir kovoju už save...
Gerai, kai turite bent viltį darbą pakeisti. Bliamba kokia žiauri nykuma sup... provincijoj 
Taip ir girdi iš visų, kad svarbiausia kad darbą turi. Ir fik, kad tu iš to darbo nepragyveni, ir dzin, kad nebesupranti ar jau nuo to darbo visai galvoj negerai, ar dar yra kur blogėt. Šiandien aš totaliai verksmingai nusiteikus Atsiprašau...
Taip ir girdi iš visų, kad svarbiausia kad darbą turi. Ir fik, kad tu iš to darbo nepragyveni, ir dzin, kad nebesupranti ar jau nuo to darbo visai galvoj negerai, ar dar yra kur blogėt. Šiandien aš totaliai verksmingai nusiteikus Atsiprašau...
QUOTE(aferizmas @ 2011 04 17, 23:36)
Sveikutes,
As siandien apssiprendziau iseit is darbo:-). Ryt eisiu sneket su sefu. ir laukiu nesulaukiu tos dienos, kai nereiks eit i ta kosmaryna. Darbas siaip patinka, bet ta aplinka, man jautrios sielos zmogu :-) varo i nevilti :-(. bendradarbiai irgi nervuojasi, bet kencia. O as nusprendziau, kad nenoriu to daryt, apsimetinet, kad visai tai nesvarbu. Tuo labiau, kad darbe praleidziu daugiau nei 8h, dazni virsvalandziai ir darbas per visas valstybines sventes. Alga pusetina, bet daugiau tverti nebegaliu. Normaliai nebemiegu, vieni nervai, nerealiai svorio numeciau (tas aisku pliusas - vienintelis :-) ). Ojeigu dar ten sedesiu, tai save visiskai moraliskai suzlugdysiu. Darbiniu problemu nebijau. pparasciausiai negaliu pakesti isteriku, nervuotu, kitu negerbianciu zmoniu.
Ech, greiciau tas issvajotas rytas ateitu,kai nereiks i ta kosmaryna :-)
Visom ssekmes, kurios sugalvojo taip pat vaduotis is savo darbiniu kosmaru :-)
As siandien apssiprendziau iseit is darbo:-). Ryt eisiu sneket su sefu. ir laukiu nesulaukiu tos dienos, kai nereiks eit i ta kosmaryna. Darbas siaip patinka, bet ta aplinka, man jautrios sielos zmogu :-) varo i nevilti :-(. bendradarbiai irgi nervuojasi, bet kencia. O as nusprendziau, kad nenoriu to daryt, apsimetinet, kad visai tai nesvarbu. Tuo labiau, kad darbe praleidziu daugiau nei 8h, dazni virsvalandziai ir darbas per visas valstybines sventes. Alga pusetina, bet daugiau tverti nebegaliu. Normaliai nebemiegu, vieni nervai, nerealiai svorio numeciau (tas aisku pliusas - vienintelis :-) ). Ojeigu dar ten sedesiu, tai save visiskai moraliskai suzlugdysiu. Darbiniu problemu nebijau. pparasciausiai negaliu pakesti isteriku, nervuotu, kitu negerbianciu zmoniu.
Ech, greiciau tas issvajotas rytas ateitu,kai nereiks i ta kosmaryna :-)
Visom ssekmes, kurios sugalvojo taip pat vaduotis is savo darbiniu kosmaru :-)
oi, pas mane darbe situacija identiska. Deja iseijus, neturesiu kur kitur eit
O as tai sios vasaros pab. padariau sprendima iseiti is darbo i niekur, kaip parode ateitis padariau teisinga sprendima 
. Greit susiradau kita darba, tiksliau mane susirado , darbas ramus, be stresu.
. Greit susiradau kita darba, tiksliau mane susirado , darbas ramus, be stresu.
