Argija ale kokia tu graži
QUOTE(Ingėnas @ 2011 03 12, 18:48)
Na man kai vaikas namuose tos absoliučios tylos nelabai ir būna. Tik vakare, kai visi sumiega. Ar kai dukra lauke arba kur su tėčiu dviese iškeliavusi.
Tai ir man tos absoliučios tylos retokai tepasitaiko, ne viena gyvenu, o mano namiškiai dar tokie ne iš tyliųjų, mėgsta ir naktim pablūdyt, ilgiau užsisėdėt, mama garsiai televizorių žiūri ir dažnai palieka jį įjungtą, nors pati jau senai devintą sapną sapnuoja. Labiausiai tai džiugina, kai vidury nakties smegenis žudo tas nuostabus iš TV sklindantis garsas "pyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyp"

Ir brolis niolikinis su savo bumčikais naktim ramybės neduoda. Taip kad tyla ir ramybė būna tik tada kai visi miega (dažniau dieną) arba dirba.
QUOTE(Ingėnas @ 2011 03 12, 19:00)
*Šiaip aš visąlaik buvau jautri triukšmui. Nei mokytis, nei susikaupti prie triukšmo negalėjau ir negaliu. Netgi grojanti muzika, kaip fonas man trukdo, kai reikia dirbti galva.
**Su miegu taip pat. Prie teliko (ir šviesos) tikrai miegoti negalėčiau.
*

Va va ir man tas pats. Todėl niekaip nesuprasdavau kaip kiti grojant muzikai eilėraščius mintinai mokinasi ar pasakot tekstus. Ir verčiant dokumentus man taip pat reikia visiškos tylos. Išskirtinais atvejais, kai jau smegenys būna važiuoja nuo vertimo, įsijungiu tada tik išskirtinai tokią atpalaiduojančią ir raminančią muziką - Enigma, Enya, Deep Forest.
**Po siaubingų sapnų ir košmarų labai ilgą laiką miegojau tik su šviesa, kitaip niekaip negalėjau. O dabar irgi su televizoriumi migdausi, bet nusistatau taimerį, kad po kurio laiko televizorius išsijungtų. O vat brolio bumčikai už sienos tai stuksena kaip koks genys tiesiai į smegenis ir niekaip negaliu užmigt tada.
Skaitymas - atgaiva sielai.