Knygos, knygos, knygos... *54 Namučiai...

Tai vat tuomet siūlyčiau būtinai paskaityti tuos mano minėtus Burgailos "Ginekologo užrašus" Būtent juose radau daug ką pateikta tuo kampu, kaip gydytojas apie pacientą galvoti (ir juo labiau atsliepti, ar netgi knygose tai pasakoti) neturėtų. Bent aš iš savo gydytojo tikiuosi šiokio tokio privatumo.
Papildyta:


Tuo periodu, kai susipažinom, kaip tyčia buvo išpuolęs mano neskaitymo laikotarpis (kuris ir tęsėsi vėliau labai ilgai).

MB irgi skaito tik spaudą, labai mėgsta spręsti kryžiažodžius. Be abejo, meilė atleidžia viską

mhm, pamenu tavo atsiliepimą. tada dar nebuvau iki galo perskaičiusi knygos, todėl niekaip ir nereagavau. man kaip tik pasirodė, kad tai labai universali knyga, tokia meditatyvi - paukščiai, vanduo. Gamtos didybė, šalia kurios mirti atrodo natūralu, nors aišku, priimti artimo mirtį nėra lengva. vnž, man pasirodė, kad knyga gali turėti labai platų pritaikymą

ale kaip įdomu- dvi skirtingos nuomonės štai kaip viskas individualu, nes mes visi individualūs
beje, patiko?

maniškis mėgsta skaityti Iliustruotą mokslą, National Geography, pastoviai žiūri laidas, filmus apie gyvūnus, gamtą, mokslą tai užtat ir nėra tamsuolis, nors aš jam kartais erzindama prikaišau, kad neskaito.....
bet čia kaip sakant gal nuo auklėjimo priklauso- kiek mano atmintis užmato- aš savo tėvą visur ir visada mačiau beskaitantį laikraščius, knygas, žurnalus- viską, kas papuolė...net į wc eidavo su knyga, valgydamas skaitydavo...gėda prisipažint, ale aš lygiai taip pat darau, sunku atsikratyti šių įpročių bet kaip juokauju, jeigu iš manęs atimtų tas skaitymo minutes, tada grožinės literatūros išvis nematyčiau...pas mane prie miegamojo stalelio ištisai knygos apie vamzdelius, drenažus, adatas, punkcijas, anatomijos atlasai ir pan...

taip. gal kad neturiu dėl ko gedėti?

Man Yalomo psichoterapines noveles labiausiai patiko: "Meiles budelis ir kitos psichoterapines noveles" bei "Mamyte ir gyvenimo prasme"


Kaip saunu - laukia ji manes


fuj koks zemas lygis


Maniskis kazkada labai daug knygu perskaites, o dabar skaito tik uzsisakoma kassavaitini The economist, ir tam vos laiko suranda Siaip jis savarankiskai gilina zinias daugelyje sriciu, bet tai juk ne grozine literatura irgi...

Stikliuk, geri ir labai issamiai atskleidziantys tam tikra liga, jei nesi macius, dar yra filmai Awakenings (1990), Rain man (1988)

Labas vakaras

Kiek apačioje skaitančių ir tik kelios iš jų pasireiškiančios tad prašom drąsiau jungtis. Juk jei skaitot mūsų rašliavas, tai skaitot ir knygas bei turit ką apie jas papasakoti


Tikriausiai nėra nė vieno knygų mėgėjo, kuris nebūtų girdėjęs šios knygos. Ši knyga ilgą laiką neiškrenta iš perkamiausių knygų top 10, o neseniai išleista Silva Rerum II tik dar labiau išpopuliarino ir jos pirmtakę. Bet kurį laiką į šią knygą žiūrėjau skeptiškai, kadangi girdėjau, kad ji istorinė- o būtent istorija manęs nė kiek nedomina. Tačiau geri atsiliepimai paskatino ją pasiimti.

Pirmiausia paaiškinsiu pavadinimo prasmę, kadangi bent jau aš tik atsivertusi knygą sužinojau, kas toji Silva Rerum- lotyniškai „daiktų miškas“ – taip vadinta XVI–XVIII a. populiari, iš kartos į kartą perduodama Lietuvos bajorų „šeimos knyga“, kur, be tokių reikšmingų gyvenimo įvykių kaip gimimo, vestuvių ir mirties datos, būdavo įrašomos ir įvairiausios sentencijos, eilėraščiai, patarlės, per iškilmes sakyti tostai, sveikinimo kalbos ir panegirikos.

Romano istorija rutuliojasi XVII a. vid. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Centre- Jono Motiejaus Norvaišos ir jo žmonos palikuonių- dvynių Kazimiero ir Uršulės- likimai. K. Sabaliauskaitė rašo ilgais (netgi itin ilgais) sakiniais- tai pastebi kiekvienas, paėmęs knygą. Bet tie sakiniai taip sudėlioti, kad net sunku suprasti, kaip ji pati rašydama tarp jų nepasiklydo ir parašė taip rišliai, įtaigiai,įdomiai. Skaityti tokius sakinius tikrai nebuvo sunku. Vienintelį sunkumą patyriau, kai perskaičiusi trečdalį knygos, ir po to prie jos prisėdau tik po penkių dienų- nežinau kodėl, bet visai nebeatgaminau kaip ten viskas baigėsi.Laimei, greitai viskas atsikūrė galvoje ir panirau į Baroko Vilnių ir jo nuotaikas.

Taigi, knyga patiko. Keturis balus iš penkių jai rašau lengva ranka. Iki penkių pritrūko. Pabaiga man pasirodė silpnoka, na, ir kai knyga būna išgirta, iš jos tikiesi labai daug. Taigi, nusivilti būna labai lengva. Ir visgi, nebuvo cinkelio. Bet antrą dalį norėsiu perskaityti.

Įdomu buvo skaityti apie vienuolyną, jo vidaus politiką. Apie universiteto studentų susiskaldymą. Ir šiaip, kažkaip mane įtraukė visi tie įvykiai, veikėjų pamąstymai… Kažkur skaičiau komentarą, kuriam pritarčiau- trūko bendros to laikmečio aplinkos, įvykių nors trumpučių aprašymų. Viskas buvo sukoncentruota tik į šeimą ir į Birontą. Na, o toji paslaptingoji dėžutė manęs nė kiek nesuintrigavo ir net nebūčiau pastebėjusi, jei apie ją nebūtų užsiminę iki knygos pabaigos.

Galiausiai- ši knyga tikrai nėra sunki, galbūt sakinių ilgumas kartais verčia skaityti tą sakinį iš naujo, bet tuo viskas ir baigiasi.

Rekomenduoju.

Kazkur ir kazkada apie ta Burgailos knyga skaiciau labai prastu atsiliepimu...
Prisiskaiciau cia apie tuos gydytojus ir slogutis toks apeme ... Iki siol visi bande iteigti, kad gydytojai kaip zmogaus to paciento net nemato...Praktiskai buvau tuo itikejus...
Ai, vengiu eit pas vyrus gydytojus...Kompleksuota, ka padarysi

laTulipe, labai įdomus, išsamus atsiliepimas Ačiū

Kokias knygas perki?


As taip darau su mamos zurnalais.


Geras atsiliepimas,labai noriu ja perskaityti.


Zinok ir man lygiai tas pats.

Beje, dabar imsiu George Orwell ,,1984-ieji''.

Tiek tik gerai, kad aš lankiausi labai retai ir tik profilaktiškai, jokių nusiskundimų nebuvo. O jei šiaip tai jis buvo nelabai malonus seniokas. Kažkodėl jausdavai, kad jis žiūri į tave ne į kaip pacientę


deja, ne, bet aš jau ir nesitikiu. Net ir neskambinu. Perku iš knygyno.

Tiesa, jau nusipirkau Simon Beckett 'Mirties chemija'. Dabar labai noriu Jean Barbe 'Kaip tapti pabaisa'
Papildyta:
O aš per šiandiena pabaigiau Philippe Claudel 'Pilkosios sielos'. Kažkaip čia man taip greitai einas, kaip tik nauja diena, taip nauja knyga Komentarą vėl atidedu. Jau net keturios knygos susikaupė

o imsiuosi Peter Hoeg 'Tylioji mergaitė'

O aš va šiandien baigiau "krimsti" Agathos Christie detektyvą Putojantis cianidas, ją pradėjau skaityti baigusi Kleopatrą, tai jei gerai iš atminties skaičiuoju, o ne pagal parašymą, tai bus per 3 dienas perskaityta kn.