Knygų skaitytojų klubas, 74 tema,

Kuklus klausimas - aš postcrosingę Pajautą radau ta pati?

Sveikutės,
trimis prisėdimais perskaičiau A. Miuntės "Knyga apie San Mikelę". Rekomenduočiau, tiems, kas pasinėrė į pesimizmo liūną arba jaučiasi pavargę nuo gyvenimo ir trūksta optimizmo lašelio ar tiesiog kito požiūrio į gyvenimą.
Lengvai skaitosi ir įtraukia. Skaitydamas jautiesi, lyg suptumeisi laivelyje, ramiame užutėkyje. Tik, vat, nežinau, kodėl skaitydama patį paskutinį puslapį susigraudinau. Matyt, hormonų audros.
Kai tik rasiu laiko, sėsiu prie Susannos Jones "Vandens lelija". Pažiūrėsim, ar mano įspūdis sutaps su vyro.

Forget, skaitei apie akciją - kepuraitės onkologiniams ligoniukams? Tu tikrai galėtum

Reikia knygos!!! http://www.rasyk.lt/...-1949/1081.html



Mokėčiau kokius 30 pinigų.

betgi įdomu
jeigu gausi, gal paskolinsi?

Jei...

Aš jos taip ir neskaičiau reikia pabandyt



kepuraitėse nesu dalyvavus, tik kitoje renax organizuojamoje, kur kalėdoms dovanas reikėjo padaryt

nebent prieš miegą, kad sapnai gražūs aplankytų

Va šitą ir aš ketinu skaityt. Bet vis kas nors "pakiša koją". Dabar išsitraukiau Voltero Atviraširdį. Laiks nuo laiko patraukia "ant senienų".

Sveikos



Et gaila,kad ne Vilniuje, įdomu būtų kai kurias paklausyti



Ne, ne, ten ne aš. Aš ištikima knygėms.Neturiu laiko dabar crosingais užsiiminėti.Ten kita atsirado turbūt, mano niką pasigriebė ir ką daryt eit bartis
Ačiū, kad pasakei



Ai ne tu viena susigraudinai ją beskaitydama Jau senokai šią knygą skaičiau, bet atsimenu nuriedėjo ašara ir man.Ši knyga dar ir dabar yra viena iš man labai patikusių, įsimintinų.



kas tave ant to Hitlerio patraukė.Tai pamenu ar ne tu skaitei laiškus Hitleriui. Kaip tau ji nepamenu ar rašei kokį atsiliepimą.


Saule, jau turiu tau knygą.Reikia dabar tik su Fati tartis dėl perdavimo.

Šiandien parsinešiau iš draugės F. Pessoa poezijos rinktinę, Andriuškevičiaus esė "Rašymas dūmais", Chesterfieldo "Laiškus sūnui", R.Subačiaus "Ties nežinomybės riba" ir E.Shafak "Stambulo pavainike" .Chesterfieldo "Laiškus sūnui", tai jau dukra nugriebė nuo manęs,sakė skaitys.Ši tai mane labai traukia.Gal kuri skaitė jau?

Vakar vėlai, apie vidurnaktį pabaigiau П.Санаев "Похoроните меня за плинтусом".
Skaičiau šią knygą ir piktinausi ta "smėlio maišu trenkta" babuška, kuri augina anūką jos žodžiais, tariant vos ne "invalidą", ligų maišą, balvona, idiotą ir t.t Piktinausi jos elgesiu, keiksmais ir prakeiksmais, namiškių koneveikimu kurie liejasi per kraštus. T.P skaitydama vietomis ir šypsojausi, krizenau. O jau į pabaigą, kai skaičiau Sašos ir jo mamos pokalbį, jo prašymą, ištryško ašara. Ach, net vyras išsigando puolė klausinėti kas atsitiko,ko verkiu? Man turbūt jau irgi harmonų audros.Vienu žodžiu mane ji stipriai sujaudino. Kaip taip galima elgtis su anūku, ir kitais namiškiais?Kaip jie ją tveria?.Kas neskaitė rekomenduoju.Labai lengvai skaitosi.Ačiū rekomendavusioms

Paskaityk ir interviu su Sanajevu, jei dar neskaitei (musu svetaineje yra nuoroda) - labai idomus ir si ta paaiskinantis. Man ta knyga ilgai is galvos neisejo, kai ja pabaigiau...


1) Maniau, kad zanro apibrezimas kaip ir aiskus, ale tu mane subalamutinai Knygos, kur svarbiausia itampa ir veiksmas, logika ir stilius - antroj arba trecioj vietoj. Skaitomos atsipalaidavimui ir nepatariama skaityti kritiskai nusiteikus - mazdaug taip nusakyciau trileri. Kas papildys?
2) Man tai nelabai juokingos... Wikileaks karo metu siek tiek tos galybes jie jau parode, nors ir kitoj srity. O programisiu yra labai talentingu. Taigi man tos Larssono istorijos (kuriu tu neskaitei ) neatrodo visai is pirsto lauztos. Nors... as ne programuotoja, tik siaip informatike ir informatiko zmona...
Papildyta:
O as, zinokite, kaupiuosi kritiskam pasisakymui apie Kader Abdolah... nors ta tema turbut tik man ir tebus idomi, bet vis tiek pasisakysiu... Nes, Olandijoje isisiubuojant Knygu savaitei, kuo toliau, tuo maziau as suprantu ta Abdolah fenomena - ir vis labiau jis man ima paneseti i milzina molinem kojom...

Ačiū, būtinai paskaitysiu. Gal žinai filmas taip pat vadinasi ar kaip kitaip ir iš kur jį atsisiųst
Gerai tu sakai, kol kas ta knyga neišeina ir man. Jaučiu ilgai liks atmintyje, nes jau kai skaičiau, tarpais turėjau sustoti, atidėti, tiesiog pavaikščioti po kambarį, nors jau gerokai po dvylikos buvo kai skaičiau, ir vėl skaityti.
P.S.Į tavo knygų recenzijas visada atkreipiu dėmesį.Tavo dėka ir Baltąjį tigrą turiu, kuris vis dar laukia eilės, nes dabar dar namie pagrandukas ritinėjasi jau, tai ir laiko mažiau turiu skaitymui, bei čia pasisakyti, atsiliepimą parašyti.
Oi "Mečetės namus" turiu, bet vis tiek lauksiu tavo atsiliepimo nesvarbu koks jis bebūtų.