QUOTE(pasikeisiu @ 2011 03 17, 14:07)
kaip sunku kai gyvenimas priklauso nuo kazko kito
kaip sunku kai gyvenimas priklauso nuo kazko kito
QUOTE(Kazkaip __ kitaip @ 2011 03 16, 20:05)
Net nezinau, kaip man uzteko drasos cia parasyti, nes turbut laimingai savo vaikus auginancios moterys uzkapos negyvai.
Galbut visgi atsiras kazkas, kas supras ir isreiks savo nuomone. Situacija tokia - laukiusi neplanuoto vaiko....
Labai tikiuosi, kad nepasmerksite, o galesite pasidalinti mintimis.
Galbut visgi atsiras kazkas, kas supras ir isreiks savo nuomone. Situacija tokia - laukiusi neplanuoto vaiko....
Labai tikiuosi, kad nepasmerksite, o galesite pasidalinti mintimis.
Labai pažįstamas jausmas ir kartu labai svetimas. Pasitaikydavo panašių "psichuotų" akimirkų, kai laukiausi, bet jos būdavo labai trumpalaikės. Tačiau pamačius tą dalelę savęs ant rankų, tokią mažutę, bejėgę, gležną, nekilo mintis, kad tai bjauru, kad nenoriu ar pan. Gal dar ir Jums viskas pasikeis. Tiesiog pasistenkite būti ramesnė, pakantesnė ir supratingesnė tam, kuris dar tik auga, formuojasi. Nuo Jūsų dabartinės savijautos ir požiūrio į kūdikėlį priklauso labai daug to, kaip jis pats gyvens, koks bus.
QUOTE(zuzu @ 2011 03 17, 13:58)
kazkiek kitaip,
nesaugumo jausmo nesuvedziau su vaiku. visai nesupratot ka parasiau. as kaip tik parasiau, kad nestumas ne prie ko. yra kazkokios vidines bedos, uzsleptos, jau nuo daug anksciau. nesaugumo jausmas eina nuo pat vaikystes. ir ta turim visos. vienos -labai bijo vaiku(sugriaus gyvenima), kitos - vyru(nes jie taip pat griauna gyvenima), vyrai palikti tik "dulkinimuisi", kitos - visai nepajegia kurt emocinio rysio ne tai kad su vaikais, vyrais, bet net ir draugiu neturi. visi esam suzeisti, ir tik nedaugelis bando saves paklausti, kodel. is kur kyla tokie dalykai.
nesaugumo jausmo nesuvedziau su vaiku. visai nesupratot ka parasiau. as kaip tik parasiau, kad nestumas ne prie ko. yra kazkokios vidines bedos, uzsleptos, jau nuo daug anksciau. nesaugumo jausmas eina nuo pat vaikystes. ir ta turim visos. vienos -labai bijo vaiku(sugriaus gyvenima), kitos - vyru(nes jie taip pat griauna gyvenima), vyrai palikti tik "dulkinimuisi", kitos - visai nepajegia kurt emocinio rysio ne tai kad su vaikais, vyrais, bet net ir draugiu neturi. visi esam suzeisti, ir tik nedaugelis bando saves paklausti, kodel. is kur kyla tokie dalykai.
Pritariu zuzu nuomonei, manau, visi turime giluminių pasislėpusių skaudulių, negatyvių patirčių iš vaikystės, iš praeitų gyvenimų, kad prisiliesti prie to be galo nesinori, tiesiog net gi ignoruojama. Taip kapstytis po savo vidų ne kiekvienas nori, ne kiekvienas gali.
Vaikai? Kodėl jie ateina į dviejų žmonių gyvenimą? Galbūt kažko išmokyti, kažką duoti, kažką atimti. Kiekvienas suprantame pagal savo vertybes...
QUOTE(alfija @ 2011 03 17, 09:16)
Aimėja, visa tai ką tu rašai yra visiška netiesa. Teisingiau visiška nesąmonė. Vaikas iš principo negali būti viskas gyvenime- vaikas pats nuo tokios užkrautos naštos paluš. Ir ko ji gyvenime pasieks, ko ne pasieks- tai bus jos džiaugsmai ir praradimai, pasiekimai, jos gyvenimas visiškai geras, patogus ir be vaiko. Apskritai tokio tikslo- auginti vaiką, jį "turėti" negali būti. Tai negali būti savitikslis- turėjimas vardan turėjimo.
Parašei tai kaip rašytoja fantastė, kas bus po n metų. Tiek, kiek gyvenime esu sutikus žmonių, pagyvenusių jau nesu sutikus nė vieno kuris senatvėje galvotų apie kažkokius vaikus, nes jiems viskas nusibodo. Kaip tik atvirkščiai visi nori ramybės nuo tų vaikų galų gale, ir nori pagyventi, suspėti tai ko dar nepadarė ir nesuspėjo kol vaikus augino. Ir niekas jiems neatsibodę, visko jie nori. Kai nesusitapatini savęs su vaikais tai viskas būna gerai.
Parašei tai kaip rašytoja fantastė, kas bus po n metų. Tiek, kiek gyvenime esu sutikus žmonių, pagyvenusių jau nesu sutikus nė vieno kuris senatvėje galvotų apie kažkokius vaikus, nes jiems viskas nusibodo. Kaip tik atvirkščiai visi nori ramybės nuo tų vaikų galų gale, ir nori pagyventi, suspėti tai ko dar nepadarė ir nesuspėjo kol vaikus augino. Ir niekas jiems neatsibodę, visko jie nori. Kai nesusitapatini savęs su vaikais tai viskas būna gerai.
O labai labai gaila.
Tai, kiek žmonių jūs sutikote, dar nėra VISI. Ir kaip aš džiaugiuosi, kad yra KITAIP mąstančių.
QUOTE(A.B.C. @ 2011 03 17, 10:51)
Autore. O KODĖL Jūs užvedėt šią temą? Norit išsipasakoti? Tikitės, kad moterys Jums padės permąstyti savo sprendimą? Matyt, viduje Jūs nesijaučiate tikra dėl savo sprendimo. Bet čia tik mano nuomonė.
Beje, į temą. Pastojau būdama virš 30 m. Pirmoji mintis, pamačius nėštumo testo atsakymą - "galas mano laisvei". Kadangi bijau ir nemėgstu medicininių intervencijų - pasirinkau sprendimą gimdyti. Man buvo slykštu mano apvalėjantis kūnas. Apie būsimą naujagimį negalvojau kaip apie "kažką tokio" (stebuklingo). Nuo visokių uti tiuti - norėjosi vemt.
Pagimdžiau. Po maždaug 6 mėn. atėjo meilė kūdikiui. Palengva, bet atėjo...
Beje. net kūdykystėje niekada nesakydavau - "mes sergam, mes čiaudim, mes pakakojom "
Beje, į temą. Pastojau būdama virš 30 m. Pirmoji mintis, pamačius nėštumo testo atsakymą - "galas mano laisvei". Kadangi bijau ir nemėgstu medicininių intervencijų - pasirinkau sprendimą gimdyti. Man buvo slykštu mano apvalėjantis kūnas. Apie būsimą naujagimį negalvojau kaip apie "kažką tokio" (stebuklingo). Nuo visokių uti tiuti - norėjosi vemt.
Pagimdžiau. Po maždaug 6 mėn. atėjo meilė kūdikiui. Palengva, bet atėjo...
Beje. net kūdykystėje niekada nesakydavau - "mes sergam, mes čiaudim, mes pakakojom
"Beveik apie mane. Ir Autorės mintys oi, kokios man artimos. Nekenčiau nėštumo, nors vaikas ir buvo planuotas. Nejaučiau meilės tam pilvui, nu nejaučiau. Tik kai gimė, ašaros akyse pasirodė. Gal tada ir atėjo meilė. Pamažu.
QUOTE(Arival @ 2011 03 17, 10:05)
Vargšai tie vaikai,kurie tėvams yra visas pasaulis.
Vargšai ir tie tėvai, kuriems vaikai yra visas pasaulis.
QUOTE(Juodaakė @ 2011 03 17, 13:11)
Beveik apie mane. Ir Autorės mintys oi, kokios man artimos. Nekenčiau nėštumo, nors vaikas ir buvo planuotas. Nejaučiau meilės tam pilvui, nu nejaučiau. Tik kai gimė, ašaros akyse pasirodė. Gal tada ir atėjo meilė. Pamažu.
labai tikiuosi kad ir autorei taip bus.
O dabar linkiu stiprybes ir linkiu pajausti meile savo vaikeliui.
Na nepulkime iskart smerkti, pacios nezinom, kaip gyvenimas gali apsiversti...juk ir pogimdyviniu depresiju niekas nesitiki, bet jos buna 
Autorei siulyciau neskubeti, pagindyti, tuomet paziureti, kaip jausis. Gal tikrai siuo atveju ir psichologas nepamaisytu.
Del vaiku namu, tai geriau jau pati pasirupinciau ir atiduociau vaikuti i patikimas rankas: seneliu, giminaiciu ar norinciu isivaikinti, bet tik ne i vaiku namus. Pagailekite savo vaiko...
Sekmes Jums!
Autorei siulyciau neskubeti, pagindyti, tuomet paziureti, kaip jausis. Gal tikrai siuo atveju ir psichologas nepamaisytu.
Del vaiku namu, tai geriau jau pati pasirupinciau ir atiduociau vaikuti i patikimas rankas: seneliu, giminaiciu ar norinciu isivaikinti, bet tik ne i vaiku namus. Pagailekite savo vaiko...
Sekmes Jums!
As manau,atpazinau jus..esu isitikinus 100% jus irgi,parasykite man ,nebijokite ,juk as zmogus.nenoriu keisti jusu nuomones,nes tai yra jusu sprendimas,kaip nutarsit taip ir bus..nemoralizuosiu .kam to reikia? jei nenorite jo-atiduokite.
Kodėl negalima smerkti ? Demonstruoja mažvaikiškus kaprizus , nenoriu , neauginsiu , tegu kiti rūpinasi , dar krisk ant žemės ir apsiverk , kad vaiko nenori . Kažkoks pataikavimas kaprizams , o ne rimta tema . Ar jei neturi sąlygų ir materialuas pagrindo po kojomis , pradėti jau dabar ieškoti vaikui geros šeimos , kad augtų laimingas ir visko pertekęs . Jei tai turi , siūlyčiau susiimti ir pabandyti elgtis kaip suaugęs atsakingas žmogus , o ne kaip depresuojanti , kaprizinga mažvaikė . Be to ir turint vaiką galima tęsti karjerą , , mokytis , kartai išlėkti pasilinksminti .
QUOTE(senmerge @ 2011 03 17, 18:16)
Kodėl negalima smerkti ? Demonstruoja mažvaikiškus kaprizus , nenoriu , neauginsiu , tegu kiti rūpinasi , dar krisk ant žemės ir apsiverk , kad vaiko nenori . Kažkoks pataikavimas kaprizams , o ne rimta tema . Ar jei neturi sąlygų ir materialuas pagrindo po kojomis , pradėti jau dabar ieškoti vaikui geros šeimos , kad augtų laimingas ir visko pertekęs . Jei tai turi , siūlyčiau susiimti ir pabandyti elgtis kaip suaugęs atsakingas žmogus , o ne kaip depresuojanti , kaprizinga mažvaikė . Be to ir turint vaiką galima tęsti karjerą , , mokytis , kartai išlėkti pasilinksminti .
tai gaunasi taip, kad visi privalo noreti vaiku???
Autore puikiai suprantu, nes toli grazu ne kiekviena turi ta taip isgirta motinystes instinkta. Kiekvienas zmogus yra unikalus, su savo savybemis ir jausmu skalemis, nes nesam fabrike pagal viena modeli gaminti robotai, todel tokie dalykai kaip "kiekvienos moters/vyro paskirtis" egzistuoti negali. Nera nei paskirties, nei vienodo privalomo mastymo modelio. Tik vieni daro tai, kas visuomenej priimta, nors nei velnio sirdies gilumoje to nenori, kiti apimti euforijos nuo tam tikru dalyku neria i juos stacia galva ir seilejasi iki nuprotejimo.
Nieko smerktino nelaukiama vaika atiduoti ivaikinimui, bet kuri kudikio trokstanti seima bus pati laimingiausia gavusi sveika, su gera genetika vaikuti.
Is tiesu mane kiek stebina vyro pozicija siuo klausimu, jam tarsi dzin, o tu viena kankinkis ir nutark, ko nori.
Jei manai, kad nesi sutverta buti mama - nebuk ja.
Nieko smerktino nelaukiama vaika atiduoti ivaikinimui, bet kuri kudikio trokstanti seima bus pati laimingiausia gavusi sveika, su gera genetika vaikuti.
Is tiesu mane kiek stebina vyro pozicija siuo klausimu, jam tarsi dzin, o tu viena kankinkis ir nutark, ko nori.
Jei manai, kad nesi sutverta buti mama - nebuk ja.
