QUOTE(pasikeisiu @ 2011 03 21, 18:24)
Na vieni zmones buna stebetojais, kiti dazniau dalyviais. Jei gyvenime pamatytumet mama kazkaip netinkamai besielgiancia su vaiku (pvz brutualiai musancia) ka darytumet? klaustumet klausimu ir tada isvadas darytumetes? O as ne viena kart esu i tokia "scena" isikisusi.. Nesu tas zmogus, kuris abejingai ziuri i daugeli dalyku, arba laukia scenarijaus "o kas bus toliau"
Kai gyvenime pamatau netinkamai besielgiančius žmones (ne tik mamas), aš reaguoju. Su fiziškai agresyviomis motinomis man artimai susidurti neteko, daugiau tenka vaikyti visokius rūkančius laiptinėse. Sykį teko išskirti du besimušančius man visai nepažįstamus paauglius, gal šešiolikmečius, gal septyniolikmečius, nes mačiau, kad jie pritvatins vienas kitą iki kraujų. Jei atvirai, tai tik po viskam atėjo suvokimas, kad aš pati labai lengvai galėjau gauti nosin, juolab kad nesu karate meistrė

Tai yra situacijos, kada pirma eina veiksmas, o paskui jau gali eiti klausimas. Bet, jei kalbėti apie agresyvią mamą, tai, manau, kad vien tik vienkartinio veiksmo neužtenka. Nes prie jūsų, po jūsų įsikišimo, ji to vaiko gal ir nelups, bet pasivedusi už kampo ar namo - lups toliau. Jei ji jaučia viduje didžiulę įtampą ir tik tokiu būdu moka ją nuimti, tai vaikas - jai tik priemonė tam. Juo labiau, jei tokias tradicijas ji perėmusi iš tėvų šeimos.
Beje, kai jūs tramdote agresyvias mamas, kokia būna jų reakcija į jus ? Ir kaip jūs jaučiatės pati?