Tiesą sakant nemaniau, kad galima taip neapkęsti vaikų, taip jų nenorėti.
Neverta rašyti pamokslų kažkokių ar įžeidinėjimų...
Tiesiog manau, kad autorei reikia rimtos pagalbos, gal čia auklėjimas kaltas, aplinka, nes pvz. aš paprasta moteriškos lyties atstovė, tikrai nesuvokiu, kaip KŪNO pokyčiai, grožis, nepriklausomybė gali būti svarbiau už vaiką (dalį tavęs)... kaip galima neapkęsti bejėgio kūdikėlio, kadangi jis kažkuriam laikui pakeičia tavo kūną.
Motiniškas inkstinktas jokia mada, kaip kažkuri čia išsireiškė. Bet moterys, kurios teigia jo neturinčios man atrodo šaltos asmenybės, savanaudės, norinčios gyventi tik dėl savęs.. bet aš tikrai tikiu, kad tokiom ateina diena, kai jos suvokia, kad yra vienišos šiam pasaulyje, nes niekas neatstoja vaiko.
Aš suprantu pogimdyvines depresijas, tuomet tikrai moteris gali prikalbėti ir prikrėsti nesamonių, bet šis atvejis man kažkaip nelabai suvokiamas, o gal tiksliau nesinorėtų, jog būtų tokių mamų apskritai.