*****Angeliuku mamoms******

[quote=*ermita*,2011 04 02, 19:45]
formą jie išpjauna iš polistirolo.paskui apdeda samanomis,apsuka jas siūlu.ant viršaus tvirtina džiovintus lapus.o paskui jau puošia gėlėmis.mes pirmą užsakėm vėlinėms,paskui ant to pačio karkaso keitė gėles ir darė kompoziciją kalėdoms.išstovėjo širdutė iki pat pavasario.ta pirmoji taip atrodė


dėkui už informaciją,bandysiu as pasidaryt.poto idesiu cia parodyti kaip pavyks

Jo kaciukas sokineja, o dusioj viskas verciasi aukstyn kojom.


Tikrai kad turim, bet taip sunku.

Dar prie viso to isleidau vyra laimes bandyt paieskos svecioj saly Tai viskas taip susidejo, kad negaliu kaip sunku.

Lairam, kaip tu? Buvai kapinaitese? Ar kiek pagerejo "ant duses"

Jusu Angelams... o mamytems stiprybes...sunkios arteja dienos, bet tuo paciu metu po sirdimi nesiojat dar po sirdute

ir aš kaip noriu būt kaip noriu jaust gyvybę po savo širdele... Dieve, maldauju, atsiųsk man šį stebuklą ........... nepaisant visų mano baimių ir galimybių.......

Tai jau tikrai
Papildyta:

Aciu labai Ermita
Mano sunaus vardas kaip tavo angeliuko

kibk i paieskas tetuko...ir turesi pilvuza
kaip tu sakai baimiu, tai taip ju kazkodel yra ir netgi lb daug...po nelaimes atrode, kad jau sekancia diena noreciau but , bet dbr kartais pagalvoju, kad gal ir uztex man vienos dukros...nebezinau , atrodo blaskausi blaskausi kaip tas suzeistas paukstis...ir baime ir visi kiti jausmai...zodziu...nieko gero...

kas kartą išgirdus tą vardą rodos širdis krūtinėje persivers...

tanler,žvakutės liepsnelė tavo Angeliukui

pas manes tas pats zinok, kartais pamastau, gal viena turiu ir daugiau neskirta, bet va broliene po 12m. tarpo vel pastojo visi skraido padebesiais, tai zinok dar labiau stumtelejolink to kad visgi bandysiu kaip ir giliai sirdyje noretusi, o dar kai vyrui pasakiau kad broliene laukiasi jis sako as ta pati pamasciau, kad tik kuo greiciau , bet nevarysiu dievo i medi, luktersiu rudens, dar ziuresiu ka treciadieni gine pasakys pasitarsiu su ja

Tanler zvakute tavo mazytei , ir suimk save, tau negalima stresuoti, zinau, kad sunku, bet dabar turi kita pareiga ir atsakomybe, stiprybes dar karta tau

Labas rytelis,

... nors koks jau čia rytelis .


Buvau kapinėse, nors ir lietus lijo, bet vis vien nuvažiavau. Labai neilgai ten buvau, bet vis vien... Nutirpę sniegai, tai surankiojau žvakes sudegusias, išmečiau visas plastitines gėles, kurių vėl kažkas prikaišiojo...Uždegiau naujų žvakelių. Iš tiesų tai tikrai palengvėjo, jau išvažiuojant iš kapinių atrodo, kad tą smaugiantį antkaklį kažkas man nusegė, nes penktadienio rytas buvo tragiškas. Atrodė, kad dar kiek ir užsmaugs mane...

Vėliau nuvažiavau į kirpyklą, patvarkė nuplonėjusius plaukų galus. Kirpėja, pas kurią važiavau, pažįstu jau tikrai daugiau negu 10 metų. Kiek pamenu, visad su šypsena ji, susitvarkiusi, pasitempusi, optiminstė. Paskutinį kartą buvau mačiusi pernai vasarą. Buvo tokia pati džiaugsminga, kaip visad, o šį kartą žmogus visoškoje neviltyje buvo... Jos sūnui pripažino šizofreniją. Vaikinukui apie 20 m. Gerai jį pamenu iš mokyklos laikų, visad buvo keistuolis, bet tpks protingas, su originaliom mintim ir štai... Jos vyrui rado vėžį, o jai pačiai prieš savaitę nustatė diabetą 1 formos. Kasa beveik neveikia. Savo funkcijas atlieka tik 10 proc iš 100 .
Štai, kaip kartais žmonėm susiklosto, o tikrai tokia šauni šeima. Vat ir sveikuoliai, teigiamiečiai... O tokie išbandymai... O išbandymų būta ir anksčiau, kažkada be sūnaus dar ir mergytę pasigimdė, bet gimdymo metu gydytojai sugebėjo vaikui sprandą nulaužti...

Taigi pasiklausiau aš jos ir pagalvojau, kad pati esu praradusi daug, bet dar daugiau man liko, taigi privalau džiaugtis sveiku sūnumi, gimsiančia dukra, šaunių vyru, jaukiais namais, turimu darbu ir šauniais bendradarbiais. Praradaug daug, bet dar daug gerų dalykų man liko, tad reikia nesigęžioti atgal ir tik pirmyn, pirmyn.

Manau, kaip lemta, taip ir bus... o viskas pildosi, kai mažiausiai to tikiesi
xiuke, aukšiau nosiuką

atėjau pasveikinti Vaivos juostos su gimtadieniu, lai visad išsipildo svajonės, o jų turi tai tikrai