QUOTE(*Aniri* @ 2011 04 02, 21:34)
Lairam, kaip tu? Buvai kapinaitese? Ar kiek pagerejo "ant duses"
Labas rytelis,
... nors koks jau čia rytelis

.
Buvau kapinėse, nors ir lietus lijo, bet vis vien nuvažiavau. Labai neilgai ten buvau, bet vis vien... Nutirpę sniegai, tai surankiojau žvakes sudegusias, išmečiau visas plastitines gėles, kurių vėl kažkas prikaišiojo...Uždegiau naujų žvakelių. Iš tiesų tai tikrai palengvėjo, jau išvažiuojant iš kapinių atrodo, kad tą smaugiantį antkaklį kažkas man nusegė, nes penktadienio rytas buvo tragiškas. Atrodė, kad dar kiek ir užsmaugs mane...
Vėliau nuvažiavau į kirpyklą, patvarkė nuplonėjusius plaukų galus. Kirpėja, pas kurią važiavau, pažįstu jau tikrai daugiau negu 10 metų. Kiek pamenu, visad su šypsena ji, susitvarkiusi, pasitempusi, optiminstė. Paskutinį kartą buvau mačiusi pernai vasarą. Buvo tokia pati džiaugsminga, kaip visad, o šį kartą žmogus visoškoje neviltyje buvo... Jos sūnui pripažino šizofreniją. Vaikinukui apie 20 m. Gerai jį pamenu iš mokyklos laikų, visad buvo keistuolis, bet tpks protingas, su originaliom mintim ir štai... Jos vyrui rado vėžį, o jai pačiai prieš savaitę nustatė diabetą 1 formos. Kasa beveik neveikia. Savo funkcijas atlieka tik 10 proc iš 100

.
Štai, kaip kartais žmonėm susiklosto, o tikrai tokia šauni šeima. Vat ir sveikuoliai, teigiamiečiai... O tokie išbandymai... O išbandymų būta ir anksčiau, kažkada be sūnaus dar ir mergytę pasigimdė, bet gimdymo metu gydytojai sugebėjo vaikui sprandą nulaužti...
Taigi pasiklausiau aš jos ir pagalvojau, kad pati esu praradusi daug, bet dar daugiau man liko, taigi privalau džiaugtis sveiku sūnumi, gimsiančia dukra, šaunių vyru, jaukiais namais, turimu darbu ir šauniais bendradarbiais. Praradaug daug, bet dar daug gerų dalykų man liko, tad reikia nesigęžioti atgal ir tik pirmyn, pirmyn.