Ateinu su atsiliepimu apie Milorad Pavic "Antrasis kūnas". Tikiuosi už nuomonę ir blogą įvertinimą akmenimis neapmėtysite
Milorad Pavic "Antrasis kūnas"
Kūrinio veiksmas vyksta skirtingoje erdvėje, skirtingu laiku. Rašytojo valia mes atsiduriame tiek 18, tiek 21 amžiuje. Aplankome Belgradą, Paryžių, Veneciją ir Sentendrę. Visus įvykius jungia paslaptingas žiedas, burtai bei mirties ir pomirtinio gyvenimo improvizacijos.
Tai knyga, kuri mus pasitinka savitu balkanų stiliumi, sakyčiau net savita balkanams būdinga erotika (tokią išvadą darau lygindama šio serbų rašytojo erotikos pateikimą, su bosnijos serbų režisieriaus E. Kusturicos filmų erotikos scenomis).
"Tuomet jis ištiesė ranką ąsočio link. Pilnas vandens ąsotis stovėjo prie kriauklės, o jo kaklelis buvo vyriško lytinio organo formos. Tokie ąsočiai žiedžiami tik Chalkidikėje. Jis prisitraukė indą ir, nugėręs vieną gurkšnį, drėgnu kakleliu įėjo į Aksiniją, tačiau iš ąsočio į šalia gulėjusią mergaitę neišbėgo nė trupučio vandens."
Tai knyga, kuri mus įtraukia tarsi į ilgą meditaciją ar sapną apie Dievą, kūrimą ir Kristus reiškę žmonijai. Ne kartą aiškinami Kristaus ženklai palikti žemėje: jo apsireiškimai, simboliai ir darbai.
Ir tai knyga, kuri, pabaigoje visą pasakojimą paverčia filosofine studija. Mūsų antrasis kūnas - dvasios kūnas. Mūsų dabartis - amžinybės ir laiko susidūrimas.
"Tik yra praeitis, tak ateitis. <...> tarp jų yra dabartis, taigi mūsų gyvenimas." Autorius filosofiškai aiškindamas laiką, pritaria idėjai, jog egzistuoja keli laikai ir kelios erdės. (nors kiek toks aiškinimas yra filosofinis taip pat galima pasiginčyti. A. Einšteino reliatyvumo teorija taip pat mums aiškina apie laiko ir erdvės santykį, kelis laikus, tai yra stebėtojams skirtingai suvokiamą laiką.)
Vertinimas. Raiškus, išskirtinis stilius, tačiau nė kiek išskirtinis ar "kitoks" siužetas. Tai nei trileris, nei istorinis romas, sakmė ar filosofinė studija. Visko po truputį, ir nors meistriškai sujungta nepadaro kūrinio išpildytu. Šiai knygai duodu 5 balus iš 10. Tačiau tarsi "tikiu" rašytojo sugebėjimais ir norėčiau jog kitas, garsiausias jo kūrinys "Chazarų žodynas", papultų man kada į rankas.
paskaitinėju, pavartau paveikslėlius...tiesiog nieko įpareigojančio 
Aš žinau tik "1001 knyga, kurią privalai perskaityti". Ar čia jau gimtadieniai tave "užliuliavo" 
ale matyt užliūliavo mane tie gimtadieniai rimtai 
Geras pirkinys. 
dabar gyja žaizdelės, bet ir taip jau paskutiniu metu nusibaigiau per tuos darbus, o tas įvykis mane damušė visai 
Na aišku, aš jos neskaičiau, kad kažką sakyčiau prieš. Bet pati taip žemai vertinčiau tik labai vidutiniškas knygas. Kažkaip netikiu, kad tokia gali būti Pavičiaus.
))
