O kaip teisingai turi būt suleistas skiepas?
Kažkur skaičiau, kad geriau lėčiau..
Mums tai nutiko iš vis , manyčiau, netradiciškai..Kai sesutė įdūrė, vaikas netikėtai atitraukė kojytę ir ištraukė adatą
Seselė liko stovėt apstulbus, vaikas klykia, o dar suplanavus du skiepus iš karto...
Puoliau ją ramint, nors pati vos iš kojų nevirstu, kad tik ji ramiai tą egzekucują užbaigtų. Aš net nežinau, ką ji ten padarė, ar pakeitė adatą, ar iš vis naują vakciną paėmė-raminau vaikelį.Teko durt iš naujo.Plius tas dar kitas jos skiepas, dėl kurio ji nuogastavo, kad geriau dabar suleist, nes nežinia kada vėl prisiruošim...Gavosi dviejų vakcinų suleidimas, plius trečias dūris "žioplinis"
Skubėjo leisdama...Šnibždu jai :-Neskubėkit, neskubėkit.."O ji-"Tai verks ilgiau"
Namuose, tą pat vakarą...-Koja ištino praktiškai nuo kirkšnio iki keliuko.Klykė nežmoniškai.Temperatūra.
Tas jos klykimas...Nepamiršiu niekados...
Sekančiomis dienomis atsirado neramumas.Glebumas.Ištino veidas, akys.Sutriko tuštinimasis.Kažkodėl pakito išmatų visas vaizdas -iš kart po skiepo.Pradėjo tuštintis tik po vieną kartą į savaitę.Mityba nebuvo pasikeitusi.Visa tai po skiepo.
Pasidarė nerami.Labai nerami..
Atsirado traukuliai.
Parašiau raštą , kad atsisakau skiepyt savo vaiką.
Pakeičiau gydytoją.Tačiau sekanti -tokio pat mąstymo.Sunku bendraut.Jaučiasi piktumas dėl to rašto.
Gaila , kad suteikiama ne visa informacija tėvams.
Ir jei aš užlipsiu ant pjedestalo ir šauksiu :-Su mumis eksperimentuojama !, mažai kas supras.Nes aš pati, ne iš karto suvokiau kas darosi. Tuo lab , kad dar kažkiek pasitikėjau medikais. Na, jei daktarė pasakė, kad nieko čia tokio , jog vaikelis apmirė keletai akimirkų, išsirietė, išvertė akis (čia po skiepų iš gimdymo namų), tai gal taip turi būti..
Kas dabar ištirs jį ir moksliškai įrodys ant kiek buvo pakenktos smegenys?(įtariu hepatito skiepą..) Niekas net nesiims to daryt.Nes juk skiepai nekalti...

Jie tiesiog šventi, kaip ir kiekvienas medikų žingsnelis..