QUOTE(Mnisoria @ 2011 08 13, 11:54)
Sveikos!

Jau senokai skaitinėju šią temą ir pagaliau nusprendžiau prisiregistruoti ir pati trumpai papasakot savo istoriją.
Sąnarius pradėjo skaudėti prieš pusę metų (šiuo metu man yra 18-ika). Nors pati esu klaipėdietė, Santariškės buvo mano antri namai, o gydytoja - Panavienė pradėjo diagnostiką. Kraujo tyrimas buvo geras, visiškai jokių pakitimų būdingų artritui, prišėrė mane diklofenako tabletėmis, pasakė, jog esu psichologiškai jautri ir, kad jokios rimtos ligos man nėra, bei paleido namo su diagnoze - artropatija bei vaistukais Relifex, nuo kurių, beje, mane vėliau pykinti pradėjo.

Sąnariai kuo toliau, tuo labiau skaudėjo ir vis nauji. Po poros mėnesių, ėjau kontrolinio vizito pas okulistę ir rado artritui būdingą, smarkų, uždegiminį akių pažeidimą - uveitą. Aš vėl greitosiomis pas į Santariškes. Gydytoja sunerimo, išrašė didžiausią dozę meloxicam'o (15mg), ir pasakė, kad vėliau kartosim tyrimus, o jei akytės nepraeis po kelių savaičių, tai gersiu metotreksatą.

Išvada tokia, kad akių uždegimas nepraėjo, sąnarius laaaaabai skauda, geriu metotreksatą, sulfasalaziną ir meloxicam'ą, nors tyrimai nieko nerodo. Gydytoja vis dar stebisi, bet sako, kad yra buvę tokių atvejų, kai kraujo tyrimuose viskas išlenda tik vėliau ir labai smarkiai su sprogimu.

Tad, jei kam nors kraujo tyrimai nieko nerodo, o sąnariukus vis tiek skauda, nesileiskit įtikinėjamos gydytojų, kad jums nieko nėra.
Dabartinė mano diagnozė - jaunatvinis idiopatinis poliartritas RF neigiamas. deja, šio artrito formos prognozė ne itin gera, bet ką padarysi...
Papildyta:
P.s. atleiskit, kad tokį neblogą romanėlį parašiau, gal nepatingėsit paskaityti.
Žinai,Panavienė visiems sako,kad yra jautrūs,tipo psichologiškai jautrus esi ir išsigalvoji savo ligą.Dėja,vaikų ligoninė nėra susidūrusi su sero negatyviais artritais,kai kraujas jų nerodo.Pati "gydžiausi" pas Panavienę,ji tiesiog farširavo mane nuskausminimaisiais,Meloksikamo gerdavau labai įvairiai,bet dažniausiai apie 30mg.plius leisdavausi pakaitom tai Dolmeną,tai Diklaką.

Kai suėjo 18 metų,su didžiausiu džiaugsmu perbėgau pas suaugusius.Ten jau po truputį pradėjo gydymą,bet ir tai ne visai tokį kokio reiktų.Bet tikiu,kad ateis laikas ir gausiu pilną gydymą (greičiausiai,su neurologo pagalba tas laikas ateis greit).Dabar geriu sulfasalaziną,Relifexą, ir maždaug kartą per mėnesį susileidžiu 10d. steroidus,būklei pataisyt.Seniau gėriau Meloxikamą,bet organizmas po metų nebetoleravo jo,pradėjo labai opėt gerklė ir burna,tai pekeičiau į Relifexą,kuris anksčiau man netiko,bet dabar maždaug viskas ok ir geriu jį jau daugiau nei 1,5 metų.Laiks nuo laiko ir nuo jo paopėja,tada kuriam laikui keičiu į Brexin miltelius (jie žostkai geri,Santariškėse gydytoja sakė,kad realiai patys veiksmingiausi,tik,kad kompensuodavo jo labai mažai ir kaina gan didelė,bet dabar žiūriu,kad normaliom dozėm geriant 20 dienų kainuoja 27 Lt.Tai aišku brangokai,bet kai reikia,tai ir be kompensacijos perku.)
Pas ką dabar gydaisi?Nes jau 18 rašei,tai nuo Panavienės pabėgt turėjai jau...