QUOTE(Bekasė @ 2011 04 07, 13:05)
Man asmeniskai yra geriau nupirkti vaikui danonki ( buvo uzejes gerimo bumas), negu jinai iseis i mokykla nevalgusi visiskai nieko pusryciams ( o taip ir buna, jeigu neranda saldytuve to, ko jinai ta diena pusryciams noretu). Taip pietu mokykloje valgo, bet ar tikrai gerai pradeti diena ( o ypac sunkiausia jos dali, nes pietus tai po pamoku buna) absoliuciai be jokio maisto?
Negaliu atsakyti už jūsų vaiką, bet galiu atsakyti už save. Man geriau be pusryčių. Visi neaiškaus tipo pykinimai, silpnumas baigėsi maždaug 16 metų, kai mama galų gale nustojo kovoti dėl pusryčių valgymo ir iš viso kontroliuoti, ką ir kiek aš valgau. Ir nors jau ne vieną dešimtmetį kasrytą ruošiu pusryčius šeimai (nes jie nori valgyti rytais, visi

), tačiau pati valgau pusryčius ypač retai. Ir dažniausiai po vieną - kitą kąsnį ir tik tada, kai tiesiog užsinoriu to, kas daroma kitiems.
QUOTE(Meger @ 2011 04 07, 13:11)
Sutinku, kad pigiau, bet varškės nevalgo

, nei užpiltos uogiene...nei grietine, nei su cukrum, nei be jo...Tiesiog yra žinomi valgiai ir poreikio kitiems nėra...O pasiūlus naujienas, verkimas, pyktis pareina...Tad ir norėdama maistui nelabai sutaupau. Nebent pati atsisakyčiau daug ko...
Labai neblogas būdas paruošti varškę vaikui yra varškės kremas. Jei vaikas jautrus varškės grūdėtumui, reikia pirkti riebią varškę (17 proc. ) arba galima bandyti ir su 9 proc., į blenderį dėti bananą, 250 g varškės ir išsukti. Jei varškė sausenė, galima įpilti truputį grietinėlės. Gaunasi puri kremo tirštumo vientisa masė. Iš 17 proc. grūdėtumo nesijaučia visiškai, 9 proc. yra šioks toks grūdėtumas. Išrankiam vaikui galima tepti plonu sluoksniu ant duonos, batono, sausainio. Jei banano nemėgsta, o mėgsta kitas uogas, galima sukti su uogiene ir grietinėle.
Jei ištisai gaminti, tai gal ir neverta. Bet aš saviškę taip prie grynos varškės pratinau. Kartu darydavom, žiūrėdavo, ką dedu, leisdavau pačiai mygtukus spausti. Paskui po truputį sakydavau - gal šiandien skubam (ypač kur jai aktualu), tai varškytės nemalam, suvalgom taip truputį. Priprato.
Čia tiktų tiems vaikams, kurie nenussitatę prieš varškę, tarkime sūrelius valgo. Jei vaikas iš viso varškės produktų nevalgo, gal tada jam tiesiog tokio tipo baltymai netinka ar neskanu.
Ir dar pagalvojau - jei yra baimė ragauti naujo, nepažįstamo produkto, galima gi vaikui pasiūlyti "eksperimentą" - padaryti blenderyje to paties žinomo sūrelio kremą. Gal kremui iš žinomo ingradiento nebus atmetimo, o kai jau kremas taps žinomu - galima bus jam varškę naudoti.
Kadangi aš tinginė, tai ne man buvo kiekvienam daryti pagal norus. Geriau įdėjau šiek tiek fantazijos ir prie kai ko pripratinau, kai kur radau būdus, kur be didelių pastangų padaryti ant to pačio visiems skirtingai.
Šaltibarkščius į valgiaraštį įsivedėm taip: šaltibarkščiai, ir - bulvės, agurkas, sviestas, burokėliai, kiaušinis palikta grynoje formoje po truputį. Vaikas valgydavo ką norėdavo - šaukštą šaltibarkščių, netinka - tada ima kas tą dieną tinka - bulvę su sviestu, burokėlius, agurką. Paskui buvo - oi, pamiršau, tai ko nori, "pagraibysiu" iš puodo. Dabar vienam vaikui šaltibarkščiai patinka, kitam - valgomas dalykas, bet jei ką, tai ir bulvė su sviestu gerai.