kaip susitaupyti, jei gyvenimas to daryti neverčia

2-3-5 metų vaikas

o kas dar ką kaip taupo?

Jau keli mėnesiai, kaip nupirkau dukrai į mokyklą, o sau į darbą nešiotis gertuves vandeniui. Merginai nebeperkame jokių sulčių mažuose tetrapakuose (apie litą kainuoja, gal kiek daugiau), aš neperku plastiko buteliuose vandens - nešuosi iš namų. Paskaičiavome, kad jau gertuvės atsipirko...
Namuose gaminu kūno kremą visai šeimai: lygiomis dalimis ištirpdau kakavos sviestą ir kokoso aliejų ir išpilstau į kremų indelius. Kadangi mano kūno oda labai sausa, po kiekvieno prausimosi reikėdavo teptis losjonu. Dabar jo nebeperku - pakanka to natūralaus kūno kremo, kurį pamėgo visa šeima.
Visose rankinėse turiu suvyniotas dailias terbeles pirkiniams - jokių papildomų išlaidų maišeliams Maximose ar Iki...
Maistą gaminu namuose, jokių išlaidų valgyklose. Dažnai pagaminu ir vakaro ar anksti ryte, dukra po pamokų pasišildo. Jei nieko nebūna pagaminta, verčiau valgo naminį lašinį su svogūnu, nei eina į mokyklos valgyklą, kur ir tragiškai neskanu, ir pakankamai brangu. Kai gaminu virtinius, padarau jų daugiau ir likusius užšaldau - būna pusfabrikačiai tada, kai nieko greitai nėra po ranka.
Šiaip mokausi taupyti, todėl temą seku

saldytuvo nerakinu ( manau i kiti to nedaro) ir jame galima rasti ka kito pasiimti bent jau uzkasti, kad iki kito valgymo pratraukti ( jogurtas, surelis, surio lazdeles, duoniukai, desra........).
Bet dazniausiai pamacius, kad niekas aplinkui nesokineja pradeda tikti ir tai, kas ant stalo padeda ( arba bent dalis to)

na jau...
as kaip tik manau kad prisivetes sausos desros ar kokiu lazdeliu vaikas taip ir normaliai neziuri i silta maista.
toks "bandelinis" ir gali tvert kelias dienas... ar cia jau taip gerai? jis zino, jog visad ras jogurta ir desrigali.(beje, ir mazais indukais jogurtai - ne puosmena piniginei.)

o galima pasakyti, kas čia blogai? man niekaip nesuprantama, kodėl reikia visur ieškoti blogio, su šūkiu " o aš taip nedarau, vadinasi, ir kiti turi nedaryti".
Jei x kažko nedaro , tai nereiškia, kad to nedaryti turi y. Tam ir yra x, y, z ir kitokios "raidės", šiuo atveju, skirtingi individai.
Neįmanoma, kad visi maitintųsi, leistų pinigus etc. vienodai. Žmonės ateina iš skirtingų kultūrinių aplinkų, turi skirtingas šeimynines mitybos, finansų tvarkymo ir t. t. tradicijas. Ir ačiū dievui.
Šaunu pasidalyti patirtimi, kai ką iš kitų savu noru perimti arba ne.
Kai yra tema "kaip taupyti", galima tikėtis, jog įmetant savo išlaidas, bus sulaukta "negatyvo" iš aplinkinių, geriau kuo mažiau, aišku, bet vis tiek.
Kadangi rašo moterys, galima tikėtis, jog bus nukrypta nuo temos.
Bet vis tiek nesuprantu, kam taip įnirtingai neigiamai temoje "kaip taupyti" komentuoti kitų šeimų mitybinių ypatumų tradicijas... Neskanu iš šono žiūrėt...
Ypač šiuo atveju užkliuvo menkinama pravardė "bandelinis".
Merginos, pabandykim netaupyt pagarbos viena kitai ir gyvenimo būdui, a? Pinigų tai nekainuoja (sau irgi taikau, pradėsiu atidžiai žiūrėt, ką rašau, kad ko nors tokio nesuskelčiau, o gal jau ir suskėliau)

cia desertas? Cia mano vaikystes laiku kosmaras. Nepripratino. Ir jau 30++ metus sekmingai tokio deserto nevalgau, tai kodel vaikui grust tureciau? Pamenu savo "raudas" prie uogeniu: pirma kankiniesi renki uogas, paskui kankiniesi valgai.

MAN neskanu visi tie BIOs ir Dobilai. SAU nepirkciau, tai kodel vaikui turi buti skanu?



Kadangi esu buves labai nevalgus vaikas galiu teigt: nieko panasaus. Yra labai daug dalyku, kuriu net skonio nezinau nes net paragaut man slykstu. (saltybarsciai pvz, kugelis, cepilinus viena karta valgiau, buroku skonio beveik neprisimenu, kefiro skonio irgi nepamenu ir dar daug-daug. Ir ka? gyva ir sveika ) Ir dar: tevai visada valge normalu maista, visada buvo ir sriuba, ir antras patiekalas. Mama dievina kefira, varske, saltybascius vasara, bascius- ziema. Sedejau prie stalo i lekste ziuredama tol, kol leisdavo nevalgyt. Ir niekas nebego gamint ko nors kito. Bet nevalgiam vaikui dzin, kuo maziau maisto- tuo sauniau



Kur cia pramogos? Cia kasdienybe. Knygas skaitom kasdien, filmus ziurim retai, bet ziurim kada yra noro, pasivaiksciuoti- irgi jokia pramoga. Na, dar zygis su dviraciais- dar-dar, bet kai prie misko gyveni ir kasdien ten eini, ar tai tada pramoga kasdien? Darzo renginiai- na, tam ir darzas, kad ju butu. As tokiu dalyku pramogom nevadinciau. Tada jau ir visa maista apart kosiu ir duonos i desertus nurasyt reikia.

Gal tikrai sunku apibrezti kas yra pramoga? Vat pica kavineje as pramoga vadinciau. Ta pacia pica i namus- ne. Paciu namie gaminta pica - priklauso nuo aplinkybiu, gali buti ir pramoga. Zygis su dviraciais: jei karta metuose- pramoga, o jei vos ne kasdien? Jei kasdien bet viena karta su saslykais- pramoga tas vienas kartas. Zodziu, labai daug nuo pajamu priklauso kas yra pramoga, desertas, tt. Kazkam juodi ikrai- desertas, kazkam -obuolys Beto kazkas nemokamu "alia pramogu" prigalvoja kasdien ir pramogom nelaiko, kazkas tam energijos turi retai ir tai tampa metu ivykiu.

4Xmama, as suprantu ka jus norejot pasakyt, bet jau kazkas parase, kada gali sau leist ne vien pasivaiksciuojimus miske pramoga pavadint tai kodel turi tai atimt is vaiko?

Ir dar pridesiu. Augant pajamoms naturaliai auga ir islaidos. Gyvenant vieno kambario bute turet tvarkytoja- juokinga, o triju- keturiu miegamuju name? Ir bendravimo ratas atitinkamas, jei uzdirbi 800 tai uzkviestas i gimtadieni dovana uz 10l- visai tiks, o jei uzdirbi 3000 ir daugiau? Ir taip visur.

Man tame kontekste tai nepasirodė pravardė Supratau kaip "prisivalgęs bandelių".


Taupiausia yra keisti požiūrį
Gal yra racijos atskirti laisvalaikį nuo pramogų. Bet tikrai nėra problemų iš kasdienių laisvalaikio ir net ne laisvalaikio veiklų pasidaryti retkarčiais pramogą.
Pasaka kiekvieną vakarą - laisvalaikis (gal kai kam net ir darbas); pasaka su "veikėjų balsais", ypač pritraukiant keletą šeimos narių - pramoga. Gaila, jau senokai nenaudojam - dabar skaito patys.
Filmas vakare - laisvalaikis. "Kinoteatras" namuos - pramoga, su bilietais, popkornu, coco-cola.
Šachmatų partija - laisvalaikis. Turnyras pasikvietus šeimos draugus trys roundai du prieš du - pramoga.
Dukrai įvedė etiketo pamokas - net iš susiorganizavom pramogą, pietus pagal prancūzų dvaro etiketo taisykles
Nedažnai mes tokias pramogas daromės, bet kai jau darom - tai su pilnu atsidavimu ir nuošidžiai. Mano supratimu pramoga atsiranda ne iš naujumo ar neįprastumo, o iš užsidegimo ir nuoširdaus dalyvavimo. Iš čia ateina atsitraukimas nuo kasdienybės, geros emocijos.

Na, mano panos dar per mazos tam, bet ateity manau stengsimes tai daryt, nes pas tevus daug zaidem leliu teatra ir pan. Tai tikrai labai praskaidrina kasdienybe. Bet tai priedas prie, o ne pakaitalas mokamoms pramogoms. Pvz, jei vaikas nei karto nebuvo kine ar ji suzaves zaidimas "kinoteatras", nes gi jis net neisivaizduoja kaip ir kas vyksta. Aisku, tikrai pigiau daznai "kinoteatra" pazaist namie nei eit i tikra. Taciau, iki tam tikro amziaus visgi... pvz mano duktereciai paprastas kinas "nelygis", reikia 3-4 (ar kiek dabar jau buna ) D

Bet ir vel kyla klausimas kas yra pramoga? Juk turint energijos ir fantazijos siekemybe butu kiekviena vakara paverst kazkuo idomiu

Dukterėčia eina žiūrėti filmo? Viena? Be popkorno, colos?
Kadangi pas mane du vaikai, o kinoteatrų bilietai brangūs, šia sritimi jau domėjausi. Kinoteatre patenkinami keli poreikiai - pamatyti filmą, pakeisti aplinką, pabūti su draugais.
Tai poreikis pamatyti filmą 3D ar 4D kol kas pilnai gali būti patenkintas tik kinoteatre (nors 3D jau yra ir TV, bet mes šiaip tai jokio TV neturim ). Todėl mes kartu peržiūrėję filmo reklamas, ar netgi visą filmą sprendžiam, ar verta eiti į kinoteatrą. Maniškiai dalį bilieto kompensuoja iš savų kišenpinigių, tai renkasi atsakingai. Pavyzdžiui avatarą 3D žiūrėjom visa šeima. O sūnus ir vyras žiūrėjo du kartus.
O kiti poreikiai gali būti patenkinti ir pigiau, nei sėdint su draugais kinoteatre ar šlaistantis akropolyje.

Dėl siekiamybės kiekvieną vakarą pramogauti aš nesutinku. Tai kažkaip nenatūralu man. Mano supratimu giliam emocijos išgyvenimui reikalinga susikaupimo ir ramybės fazė. Vienam gal ilgesnė, kitam trumpesnė, bet nuolatinė ekstazė, kaip ir nuolatinis žydėjimas yra neįmanoni. Kažkaip man atrodo, kad bandant pramogauti kiekvieną vakarą iš to gausis tik blanki pramogos parodija.
Tiesa - dar pastebėjau, kad vaikams ta ramybės ir atsigavimo fazė reikalinga trumpesnė, nei man. Bet ir jiems kai per daug, atsiranda apatija ir nuovargis.

tai ir sakau, neaisku ka vadint pramoga. Jei, pvz prie stalo seda ipatingais rubais- tai pramoga? O jei seimoje tradicija persirengt pries valgant? Tada nebepramoga? Gamint kartu ir graziai papuost? Pramoga? O jei seima visada valgo grazu maista? Nebe?

Jei svarbu, kad vaikas nors kažką valgytų - taip, tai išsigelbėjimas ir nevalgių vaikų tėvų džiaugsmas: juk vaikas valgo. Jei svarbu, kad vaikas normaliai pavalgytų (ne sausą maistą, ne dešrigalį ar tris keturis kartus per dieną tik jogurtą - tai jau aukštasis pilotažas. Pati auginu nevalgiukę (dabar jau ne bet ko valgiukę), žinau, kokių didelių pastangų, kokios išmokės ir kiek fizinės sveikatos tam reikia įdėti. Maniškė dar buvo ir yra auginama ne jokių vitaminų ir papildų...
Bet, jie jau tema apie taupymą, ne apie šeimos mitybos įpročius, tai kur ir ką čia taupote? Suprantu, pirkdamos tuos gražius jogurtų indelius taupote savo laiką - kai kuriems vaikams tie indeliai patinka, jie valgo tokius jogurtus, vadinasi, patiriamas džiaugsmas (valgo )... gal taupomos teigiamos emocijos
Skaitau visą temą, bet taip ir nesuprantu, koks ir ko čia taupymas, jei kalbate apie savas pramogas (pica picerijoje - pramoga, namuose - ne... ) ir mitybos įpročius... Tai veikiau bendraminčių tema.