Įkraunama...
Įkraunama...

Knygos, knygos, knygos... *56 Namučiai...

Na štai ir aš su savo paklode biggrin.gif

Wladimir Kaminer "Karinė muzika". Pradėjus skaityti, kilo klausimas, kodėl knyga buvo versta iš vokiečių kalbos, jei autorius akivaizdžiai rusas. Pabaigoje supratau kodėl. Tai autobiografinė knyga, joje autorius pasakoja apie savo gyvenimą Sovietų sąjungoje. Gan šmaikštus pasakojimas, nors man labiau norėtųsi jį skaityti rusiškai - vietomis taip ir jausdavau rusiškus posakius, nuotaiką. Kažkiek primenė Keruako bitnikus. Tik šioj knygoj mažiau dzenbudizmo biggrin.gif Knyga visai patiko, tikrai buvo įdomu ir linksma ją skaityti.
Katherine Neville „Aštuoni“. Tiesą sakant, ši knyga – mano šių metų pirmas graužtukas... Ir suknyga.lt ji padėta į nebaigtų skaityti lentyną. Veiksmas vyksta dvejose laiko juostose – dabarty ir praeity. Veikėjai aiškinasi šachmatų, kurių istorija siekia net Karolio Didžiojo laikus, paslaptį. Iš tikrųjų buvo visai įdomu, bet įpusėjau knygą ir susimąsčiau, kokia gi bus ta pabaiga ir ar tikrai verta ją perskaityti, kad tą pabaigą sužinočiau. Ir, pažvelgusi į laukiančių knygų pilnas lentynas ir sąrašus pamaniau, kad gal ne. Man patinka paslaptys, bet paskutiniu metu skaityti trileriai kiek nuvylė, tai pabijojau, kad ir su šia knyga nebūtų tas pats. Na, gal ir be reikalo jos nebaigiau, bet bent dabar man ji netiko... Jei jums patinka nuotykiai ir paslaptys, tai turėtų būti įdomu ax.gif
Linn Ullmann "Kai esu pas tave". Nuo daugiaaukščio stogo nukrenta moteris - Stela. Ji ant stogo buvo su savo vyru Martinu. Tad knygoje aiškinamasi, ar jis ją nustūmė, o gal ji nušoko pati?.. Be to, dar pasakojama ir jų gyvenimo istorija.
Knyga sudaryta iš kelių dalių. Pirmojoje daugiausiai pasakoja Stelos bičiulis Akselis. Jis - jau senas, prisimena savo žmoną, kuriai nebuvo geras ir kuri nebuvo jam ištikima, taip pat savo dukrą, kuri jo nebelanko. Prisimena kaip Stela ateidavo pas jį. Taip pat ir jos 15-kmetę dukrą Amandą (sunkiai išgyvenančią pauuglystę). Antroje dalyje daugiau pasakoja tyrėja Korinė, tirianti Stelos mirties aplinkybes. Ji pasakoja apie tai, ką jai pasakojo apklausiamas Martinas. Trečoji dalis - pačios Stelos pasakojimas.
Likau šios knygos "biškį" nesupratusi. Net nežinau, patiko ar ne. Skaitėsi lengvai, gal buvo ir visai įdomu, bet kažkokių jausmų, minčių nesukėlė. Tiesiog lengvas pasivaikščiojimas po nelengvą žmonių gyvenimą ir jausmus.
Philip Roth "Apmaudas". 1951-ieji, Amerika. Antrieji Korėjos karo metai. Knygoje pasakojama apie Marką Mesnerį – košerinio mėsininko sūnų. Markas – žydas. Jis nėra uolus savo religijos sekėjas, tačiau negali pakęsti ir kai jam per jėgą brukama kita, svetima religija. Tačiau knyga ne apie religijas – toli gražu. Tai greičiau knyga apie atsitiktinumus ir tai, kaip jie veikia mūsų gyvenimus. Markui užaugus ir įstojus mokytis į koledžą, jo tėvas išsigąsta aplink siaučiančio pasaulio ir pradeda nerimauti dėl sūnaus saugumo. Markas pasijunta pernelyg spaudžiamas tėvo globos, tad išvažiuoja mokytis toliau nuo namų. Vaikinas apsigyvena koledžo bendrabutyje. Čia Marko gyvenimas pasikeičia.
Pagrindinė šios knygos sukelta mintis - mūsų gyvenimas - tai mūsų sprendimų (teisingų ir nelabai) sukelta grandininė reakcija. Gal kažkuo (o konkrečiai nepritapimu prie kitų ir nemokėjimu (kartais ir nenorėjimu) bendrauti su žmonėmis) Markas man priminė mane pačią. Knyga man patiko.
Haruki Murakami "Mylimoji Sputnik". Kažkada skaičiau Murakamio „Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“. Ir nors pats siužetas klaidžiojo kažkur šalia mano suvokimo ribos, tačiau pajutau kažkokią magnetinę trauką Murakamio knygoms. Panašiai nutiko ir su šia knyga. Tiesa, ją suprast buvo lengviau (nors pabaiga irgi nepasidavė mano bandymams ją perprasti...). Istorija pasakojama pirmuoju asmeniu, taičiau pasakotojo vardas taip ir nepaminimas (jei gerai pamenu, vienoj vietoj buvo paminėta tik vardo raidė - K.). Taigi, K. Ir Sumirė – du jauni žmonės ir geri draugai. Jiedu turi daug bendro, jiems patinka būti kartu. K. Myli Sumirė, tačiau, deja, jo meilė lieka be atsako. Negana to, Sumirė įsimyli kitą moterį – Miū. Miū įdarbina Sumirė pas save. Vieną dieną jos išvyksta atostogauti ir K. Sužino, kad Sumirė dingo.
Kai kurios mintys, pamąstymai tikrai patiko. Kai kurių vietų likau nesupratus. Bet, kaip ir minėjau, Murakamis turi kažką magnetiško. Bent jau man ax.gif
Richard Yates "Nerimo dienos". Pirmiausia negaliu nepaminėt kliūvančio „Obuolio“ vertimo. Tikrai nepagerina įspūdžio. Laimei, nestipriai ir gadina, nes man knyga patiko.
1950-tųjų Amerika. Įprasta amerikiečių šeima, gyvenanti vidutinių amerikiečių gyvenimą - turi namuką priemiestyje, porą vaikučių, draugų, su kuriais susitinka. Tačiau sutuoktiniams Frenkui ir Eiprilei jų gyvenimas ima atrodyti pernelyg vidutiniškas, draugai - kvaili. Eiprilė įkalba Frenką išvažiuoti į Prancūziją, visam laikui įsikurti ten - Eiprilė susirastų darbą, o Frenkas galėtų ieškoti savęs. Jie jau apskelbia visiems, kad išvyksta, kai staiga netikėtai viskas pasikeičia ir jie niekur neišvažiuoja.
Šeimoje tvyro priešiškumas, nesantaika - Frenkas ir Eiprilė nesikalba, Eiprilė miega ant sofos. Kol vieną dieną Eiprilė pareiškia, kad Frenko nemyli.
Na, knyga netrykšta optimizmu. Greičiau jau atvirkščiai – juk tai knyga „apie amerikietiškos svajonės mirtį“. Pabaiga, beje, irgi nepralinksmina, tad jei kas norit lengvos ir linkmos knygos, geriau rinkitės ką nors kitą. O man, kaip jau minėjau, labai patiko. Tik pritrūko Eiprilės jausmų, minčių - vien Frenko išgyvenimai.
Elias Canetti "Išgelbėtas liežuvis: vienos vaikystės istorija". Būtent ši knyga man sukėlė gana prieštaringus jausmus. Tai – autobiografinis romanas, pasakojantis apie rašytojo vaikystę, jo santykius su motina, mirus tėvui (beje, būtent tuo man ši knyga priminė R. Gary „Aušros pažadą“. Tiesa, čia tie santykiai kiek kitokie.), apie jo asmenybės augimą, didžiulį susidomėjimą knygomis ir jų poveikį jo kūrybai. Tačiau nors knyga tikrai įdomi, man ji lėtokai skaitėsi. Veiksmo čia – nedaug, daugiau pamąstymų, jausmų, motinos ir sūnaus diskusijų (nors man tokios knygos patinka wub.gif). Įdomu tai, kad autorius gana detaliai aprašo vaikystės įvykius ir juos sukėlusius jausmus (aš savo vaikystės nelabai ir bepamenu). Bet ir būtent dėl to knyga pasirodė kiek per daug ištęsta. Na, bet tai – tik mano nuomonė. Tiesa, pagalvojau, kad tokioj inetelektualioj aplinkoj turėjo užaugti nepaprastai įdomus žmogus. Kažin, ar kada pasirodys antroji trilogijos dalis?.. g.gif
Atsakyti
Sveikos 4u.gif
QUOTE(luiziana @ 2011 03 31, 10:08)
Joo jo,man ir paciai atrodo,kad butent sias dvi turiu,bet dabar savo atmintim visai nebepasitikiu,buna,kad pamirstu kur einu ir ko norejau,tai ka ten prisimint ka turiu is seniau biggrin.gif tikiuosi po nestumo atmintis griz i pradine padeti,neliksiu tokia uzuomarsa  ax.gif  Tikrai atsimenu,kad turiu jo knyga melynuju skrituliu zmogus,nes ja vienintele kol kas ir skaiciau,paskui pamenu patiko ir susizvejojau dar kelias,bet kokias  doh.gif  jau siandien tikrai eisiu tikrintis dezese  blush2.gif

Tikrink,tikrink dezes,issiusciau rytoj,nes zadu i pasta eiti,gal gi tas Muminuko siuntinys pargrizo doh.gif unsure.gif
O kas del atminties,tai pries nestuma buvo superine,o po gimdymo,kaip suprastejo taip ir liko doh.gif dabar viska rasausi,bet ir tai pamirstu blush2.gif

Atsakyti
QUOTE(Ingėnas @ 2011 03 31, 07:21)
Jei gerai pamenu, lyg ir minėjot kažką apie knygoje "Aklumas" sakinius be skyrybos ženklų. Tai šioje knygoje sakiniai irgi labai ilgi, skyrybos ženklai yra, bet vietoj taškų daugumoje vietų sudėti kabeliai.

Tai autoriaus rašymo stilius, tai būdinga jo visoms parašytoms knygoms (bent jau kiek aš jų varčiau ir skaičiau).
Atsakyti
Sveikos smile.gif

Ačiū už nuostabius naujus namus 4u.gif

Registruojuosi su Dorotos Terakowskos „Lėliuke“. Dar visai nedaug perskaičiau, bet kolkas nieko ypatingo unsure.gif
Atsakyti
QUOTE(Masako @ 2011 03 31, 08:39:) )
Perskaiciau apie 150 psl. Istorikes. Nu, zinokit, man nuobodu (guma tempiama kaip meksikietiskuose serialuose), nebaisu, neitriguoja; net svarstau, ar testi toliau? Ingenai, ar dar bus koks kablys, ar jei pradzia nedomina, neverta laukti stebuklo? biggrin.gif

sakau,kad mūsų skoniai panašūs drinks_cheers.gif nes man Istorikė irgi nepatiko schmoll.gif
Atsakyti
QUOTE(sphinx @ 2011 03 31, 12:03)
Na štai ir aš su savo paklode biggrin.gif

Katherine Neville „Aštuoni“. Tiesą sakant, ši knyga – mano šių metų pirmas graužtukas... Ir suknyga.lt ji padėta į nebaigtų skaityti lentyną. Veiksmas vyksta dvejose laiko juostose – dabarty ir praeity. Veikėjai aiškinasi šachmatų, kurių istorija siekia net Karolio Didžiojo laikus, paslaptį. Iš tikrųjų buvo visai įdomu, bet įpusėjau knygą ir susimąsčiau, kokia gi bus ta pabaiga ir ar tikrai verta ją perskaityti, kad tą pabaigą sužinočiau. Ir, pažvelgusi į laukiančių knygų pilnas lentynas ir sąrašus pamaniau, kad gal ne. Man patinka paslaptys, bet paskutiniu metu skaityti trileriai kiek nuvylė, tai pabijojau, kad ir su šia knyga nebūtų tas pats. Na, gal ir be reikalo jos nebaigiau, bet bent dabar man ji netiko... Jei jums patinka nuotykiai ir paslaptys, tai turėtų būti įdomu ax.gif

kai as skaiciau man patiko, bet kad ta knyga turetu kazkokia isliekamaja verte tai nepasakyciau, tiesiog idomus skaitalas, laikui prastumti smile.gif
Atsakyti
Sveikutes! Katik su mažium iš bibliotekos gryžom,atėjau su 5 knygom: 1.Jack Kerouac KELYJE. 2.Johan Theorin PRIEBLANDA. 3. Jessica Gregson ANGELŲ KŪRĖJOS. 4.Haruki Murakami KAFKA PAKRANTĖJE. 5.Brunonia Barry BŪRĖJA NĖRINIAIS
Atsakyti
Klausimas toms, kurios užprenumeravo sena.lt naujienas. Ar jūs gaunate jas pastarosiomis dienomis? Nes jau trečią ar ketvirtą dieną pati naujienų kažkodėl negaunu g.gif Keliskart įlindusi atnaujinau nustatymus, bet situacija nesikeičia doh.gif

QUOTE(sphinx @ 2011 03 31, 10:03)
Na štai ir aš su savo paklode biggrin.gif
Richard Yates "Nerimo dienos". Pirmiausia negaliu nepaminėt kliūvančio „Obuolio“ vertimo. Tikrai nepagerina įspūdžio. Laimei, nestipriai ir gadina, nes man knyga patiko.
1950-tųjų Amerika. Įprasta amerikiečių šeima, gyvenanti vidutinių amerikiečių gyvenimą - turi namuką priemiestyje, porą vaikučių, draugų, su kuriais susitinka. Tačiau sutuoktiniams Frenkui ir Eiprilei jų gyvenimas ima atrodyti pernelyg vidutiniškas, draugai - kvaili. Eiprilė įkalba Frenką išvažiuoti į Prancūziją, visam laikui įsikurti ten - Eiprilė susirastų darbą, o Frenkas galėtų ieškoti savęs. Jie jau apskelbia visiems, kad išvyksta, kai staiga netikėtai viskas pasikeičia ir jie niekur neišvažiuoja.
Šeimoje tvyro priešiškumas, nesantaika - Frenkas ir Eiprilė nesikalba, Eiprilė miega ant sofos. Kol vieną dieną Eiprilė pareiškia, kad Frenko nemyli.
Na, knyga netrykšta optimizmu. Greičiau jau atvirkščiai – juk tai knyga „apie amerikietiškos svajonės mirtį“. Pabaiga, beje, irgi nepralinksmina, tad jei kas norit lengvos ir linkmos knygos, geriau rinkitės ką nors kitą. O man, kaip jau minėjau, labai patiko. Tik pritrūko Eiprilės jausmų, minčių - vien Frenko išgyvenimai.

Oho, kokia paklodė bigsmile.gif thumbup.gif
"Nerimo dienas" ir aš skaičiau. Bet, atvirai kalbant, šią knygą skaitydama turėjau galbūt daugiau kankynės nei skaitymo malonumo blush2.gif Didžiąją dalį knygos nuobodžiavau, tik arčiau galo, atsitikus įvykiui, kuris pakeitė poros planus, įsitraukiau. Dėl ko, mano subjektyvia nuomone, verta šią knygą skaityti, tai dėl dramatiško galo. Istorijos pabaiga sukrėtė, netgi labai. Iš kitos pusės, jei knyga sunkokai skaitosi, šiuo konkrečiu atveju galbūt paprasčiau būtų pažūrėti filmą. Nes ji sunkiai skaitėsi, kiek žinau, ne man vienai. Net keletas šios temos narių anksčiau yra minėję, kad jos neįveikė.
Manau, ši knyga išties gera, ir verta dėmesio, bet tikrai ne kiekvieno skoniui.


QUOTE(_buterfly_ @ 2011 03 31, 11:30)
kai as skaiciau man patiko, bet kad ta knyga turetu kazkokia isliekamaja verte tai nepasakyciau, tiesiog idomus skaitalas, laikui prastumti smile.gif

Bet juk detektyvai paprastai išliekamosios vertės ir neturi mirksiukas.gif

Šiandien nusipirkau Jeffrey Eugenides "Midlseksą" (kurią ir nekantrauju kažkada artimoje ateityje skaityti, labai jos norėjau). Taip pat pasinaudojusi akcija Pegase papirkau Olegas Lapinas, Dalia Lapinienė "Ten ir atgal. Vienas megabaitas apie vaiką".

Atsakyti
QUOTE(Masako @ 2011 03 31, 07:39)
daite, aciu aciu bigsmile.gif  4u.gif Dziugu, kad sugundziau 4u.gif  Man kazkaip atrodo, kad musu skoniai panasus, bent jau is dalies tai tikrai  smile.gif


Įdomu, kokios Tau knygos yra įstrigusios? mirksiukas.gif Ar turi lentynas suknyga.lt? Būtų įdomu skaitytas knygas peržvelgt. mirksiukas.gif

Stikliuk, kaip dėl sekmadienio meet'o?
Atsakyti
QUOTE(luiziana @ 2011 03 31, 09:08)
Stikliuk,praleidai mano zinute  ax.gif   nesulaukiau atsakymo  verysad.gif

atsiprašau ax.gif taip tas pats, vienas toks didysis ir tėra 4u.gif
QUOTE(AgnĖ.** @ 2011 03 31, 11:09)
Registruojuosi su Dorotos Terakowskos „Lėliuke“. Dar visai nedaug perskaičiau, bet kolkas nieko ypatingo  unsure.gif

o man ši knyga tikrai labai patiko, turi kažkokio cinkelio, gal todėl, kad medicinos tematika man artima 4u.gif

Daite, dėl sekmadienio nežinau dar....tiesiog jūs susitkit ir parašykit man koordinates, jeigu galėsiu- ateisiu 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Stikliukas: 31 kovo 2011 - 13:51
QUOTE(_buterfly_ @ 2011 03 31, 12:30)
kai as skaiciau man patiko, bet kad ta knyga turetu kazkokia isliekamaja verte tai nepasakyciau, tiesiog idomus skaitalas, laikui prastumti smile.gif


Būtent dėl tos priežasties aš ir nepabaigiau jos skaityti - pamaniau, kad vistiek greit ją pamiršiu, o juk dar nemažai knygų laukia, tai verčiau skaitysiu jas biggrin.gif

QUOTE(Ingėnas @ 2011 03 31, 14:45)
Oho, kokia paklodė bigsmile.gif  thumbup.gif
"Nerimo dienas" ir aš skaičiau. Bet, atvirai kalbant, šią knygą skaitydama turėjau galbūt  daugiau kankynės  nei skaitymo malonumo blush2.gif  Didžiąją dalį knygos nuobodžiavau, tik arčiau galo, atsitikus įvykiui, kuris pakeitė poros planus, įsitraukiau. Dėl ko,  mano subjektyvia nuomone, verta šią knygą skaityti, tai  dėl dramatiško galo. Istorijos pabaiga sukrėtė, netgi  labai. Iš kitos pusės, jei knyga sunkokai skaitosi, šiuo konkrečiu atveju galbūt paprasčiau būtų  pažūrėti  filmą. Nes ji sunkiai skaitėsi, kiek žinau, ne man vienai. Net keletas šios temos narių anksčiau yra minėję,  kad jos neįveikė.
Manau, ši knyga išties gera, ir verta dėmesio, bet tikrai ne kiekvieno skoniui.


drinks_cheers.gif - dėl skonio, kaip sakoma, nesiginčijama mirksiukas.gif Aš tikiu, kad mėgstantiems daugiau veiksmo, ši knyga turėtų būti gan nuobodi, bet man kadangi veiksmas nebūtinas, tai visai tiko biggrin.gif Juo labiau, kad temą, kuri gvildenama knygoj, aš puikiai suprantu ax.gif Man turbūt knygose ir patinka dalykai, kurie kažkiek atspindi mano mintis, jausmus, artimi dūšiai, tsakant biggrin.gif blush2.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo sphinx: 31 kovo 2011 - 14:08
QUOTE(sphinx @ 2011 03 31, 14:06)
drinks_cheers.gif - dėl skonio, kaip sakoma, nesiginčijama mirksiukas.gif Aš tikiu, kad mėgstantiems daugiau veiksmo, ši knyga turėtų būti gan nuobodi, bet man kadangi veiksmas nebūtinas, tai visai tiko biggrin.gif Juo labiau, kad temą, kuri gvildenama knygoj, aš puikiai suprantu ax.gif Man turbūt knygose ir patinka dalykai, kurie kažkiek atspindi mano mintis, jausmus, artimi dūšiai, tsakant  biggrin.gif blush2.gif


Tiesa, prisiminiau, man nepatiko abu pagr. veikėjai. Ypač vyriškis.
Nors šiaip jau panašių psichologinių romanų aš apskritai nelabai mėgstu.
Atsakyti