Knygos, knygos, knygos... *56 Namučiai...

Na štai ir aš su savo paklode

Wladimir Kaminer "Karinė muzika". Pradėjus skaityti, kilo klausimas, kodėl knyga buvo versta iš vokiečių kalbos, jei autorius akivaizdžiai rusas. Pabaigoje supratau kodėl. Tai autobiografinė knyga, joje autorius pasakoja apie savo gyvenimą Sovietų sąjungoje. Gan šmaikštus pasakojimas, nors man labiau norėtųsi jį skaityti rusiškai - vietomis taip ir jausdavau rusiškus posakius, nuotaiką. Kažkiek primenė Keruako bitnikus. Tik šioj knygoj mažiau dzenbudizmo Knyga visai patiko, tikrai buvo įdomu ir linksma ją skaityti.
Katherine Neville „Aštuoni“. Tiesą sakant, ši knyga – mano šių metų pirmas graužtukas... Ir suknyga.lt ji padėta į nebaigtų skaityti lentyną. Veiksmas vyksta dvejose laiko juostose – dabarty ir praeity. Veikėjai aiškinasi šachmatų, kurių istorija siekia net Karolio Didžiojo laikus, paslaptį. Iš tikrųjų buvo visai įdomu, bet įpusėjau knygą ir susimąsčiau, kokia gi bus ta pabaiga ir ar tikrai verta ją perskaityti, kad tą pabaigą sužinočiau. Ir, pažvelgusi į laukiančių knygų pilnas lentynas ir sąrašus pamaniau, kad gal ne. Man patinka paslaptys, bet paskutiniu metu skaityti trileriai kiek nuvylė, tai pabijojau, kad ir su šia knyga nebūtų tas pats. Na, gal ir be reikalo jos nebaigiau, bet bent dabar man ji netiko... Jei jums patinka nuotykiai ir paslaptys, tai turėtų būti įdomu
Linn Ullmann "Kai esu pas tave". Nuo daugiaaukščio stogo nukrenta moteris - Stela. Ji ant stogo buvo su savo vyru Martinu. Tad knygoje aiškinamasi, ar jis ją nustūmė, o gal ji nušoko pati?.. Be to, dar pasakojama ir jų gyvenimo istorija.
Knyga sudaryta iš kelių dalių. Pirmojoje daugiausiai pasakoja Stelos bičiulis Akselis. Jis - jau senas, prisimena savo žmoną, kuriai nebuvo geras ir kuri nebuvo jam ištikima, taip pat savo dukrą, kuri jo nebelanko. Prisimena kaip Stela ateidavo pas jį. Taip pat ir jos 15-kmetę dukrą Amandą (sunkiai išgyvenančią pauuglystę). Antroje dalyje daugiau pasakoja tyrėja Korinė, tirianti Stelos mirties aplinkybes. Ji pasakoja apie tai, ką jai pasakojo apklausiamas Martinas. Trečoji dalis - pačios Stelos pasakojimas.
Likau šios knygos "biškį" nesupratusi. Net nežinau, patiko ar ne. Skaitėsi lengvai, gal buvo ir visai įdomu, bet kažkokių jausmų, minčių nesukėlė. Tiesiog lengvas pasivaikščiojimas po nelengvą žmonių gyvenimą ir jausmus.
Philip Roth "Apmaudas". 1951-ieji, Amerika. Antrieji Korėjos karo metai. Knygoje pasakojama apie Marką Mesnerį – košerinio mėsininko sūnų. Markas – žydas. Jis nėra uolus savo religijos sekėjas, tačiau negali pakęsti ir kai jam per jėgą brukama kita, svetima religija. Tačiau knyga ne apie religijas – toli gražu. Tai greičiau knyga apie atsitiktinumus ir tai, kaip jie veikia mūsų gyvenimus. Markui užaugus ir įstojus mokytis į koledžą, jo tėvas išsigąsta aplink siaučiančio pasaulio ir pradeda nerimauti dėl sūnaus saugumo. Markas pasijunta pernelyg spaudžiamas tėvo globos, tad išvažiuoja mokytis toliau nuo namų. Vaikinas apsigyvena koledžo bendrabutyje. Čia Marko gyvenimas pasikeičia.
Pagrindinė šios knygos sukelta mintis - mūsų gyvenimas - tai mūsų sprendimų (teisingų ir nelabai) sukelta grandininė reakcija. Gal kažkuo (o konkrečiai nepritapimu prie kitų ir nemokėjimu (kartais ir nenorėjimu) bendrauti su žmonėmis) Markas man priminė mane pačią. Knyga man patiko.
Haruki Murakami "Mylimoji Sputnik". Kažkada skaičiau Murakamio „Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“. Ir nors pats siužetas klaidžiojo kažkur šalia mano suvokimo ribos, tačiau pajutau kažkokią magnetinę trauką Murakamio knygoms. Panašiai nutiko ir su šia knyga. Tiesa, ją suprast buvo lengviau (nors pabaiga irgi nepasidavė mano bandymams ją perprasti...). Istorija pasakojama pirmuoju asmeniu, taičiau pasakotojo vardas taip ir nepaminimas (jei gerai pamenu, vienoj vietoj buvo paminėta tik vardo raidė - K.). Taigi, K. Ir Sumirė – du jauni žmonės ir geri draugai. Jiedu turi daug bendro, jiems patinka būti kartu. K. Myli Sumirė, tačiau, deja, jo meilė lieka be atsako. Negana to, Sumirė įsimyli kitą moterį – Miū. Miū įdarbina Sumirė pas save. Vieną dieną jos išvyksta atostogauti ir K. Sužino, kad Sumirė dingo.
Kai kurios mintys, pamąstymai tikrai patiko. Kai kurių vietų likau nesupratus. Bet, kaip ir minėjau, Murakamis turi kažką magnetiško. Bent jau man
Richard Yates "Nerimo dienos". Pirmiausia negaliu nepaminėt kliūvančio „Obuolio“ vertimo. Tikrai nepagerina įspūdžio. Laimei, nestipriai ir gadina, nes man knyga patiko.
1950-tųjų Amerika. Įprasta amerikiečių šeima, gyvenanti vidutinių amerikiečių gyvenimą - turi namuką priemiestyje, porą vaikučių, draugų, su kuriais susitinka. Tačiau sutuoktiniams Frenkui ir Eiprilei jų gyvenimas ima atrodyti pernelyg vidutiniškas, draugai - kvaili. Eiprilė įkalba Frenką išvažiuoti į Prancūziją, visam laikui įsikurti ten - Eiprilė susirastų darbą, o Frenkas galėtų ieškoti savęs. Jie jau apskelbia visiems, kad išvyksta, kai staiga netikėtai viskas pasikeičia ir jie niekur neišvažiuoja.
Šeimoje tvyro priešiškumas, nesantaika - Frenkas ir Eiprilė nesikalba, Eiprilė miega ant sofos. Kol vieną dieną Eiprilė pareiškia, kad Frenko nemyli.
Na, knyga netrykšta optimizmu. Greičiau jau atvirkščiai – juk tai knyga „apie amerikietiškos svajonės mirtį“. Pabaiga, beje, irgi nepralinksmina, tad jei kas norit lengvos ir linkmos knygos, geriau rinkitės ką nors kitą. O man, kaip jau minėjau, labai patiko. Tik pritrūko Eiprilės jausmų, minčių - vien Frenko išgyvenimai.
Elias Canetti "Išgelbėtas liežuvis: vienos vaikystės istorija". Būtent ši knyga man sukėlė gana prieštaringus jausmus. Tai – autobiografinis romanas, pasakojantis apie rašytojo vaikystę, jo santykius su motina, mirus tėvui (beje, būtent tuo man ši knyga priminė R. Gary „Aušros pažadą“. Tiesa, čia tie santykiai kiek kitokie.), apie jo asmenybės augimą, didžiulį susidomėjimą knygomis ir jų poveikį jo kūrybai. Tačiau nors knyga tikrai įdomi, man ji lėtokai skaitėsi. Veiksmo čia – nedaug, daugiau pamąstymų, jausmų, motinos ir sūnaus diskusijų (nors man tokios knygos patinka ). Įdomu tai, kad autorius gana detaliai aprašo vaikystės įvykius ir juos sukėlusius jausmus (aš savo vaikystės nelabai ir bepamenu). Bet ir būtent dėl to knyga pasirodė kiek per daug ištęsta. Na, bet tai – tik mano nuomonė. Tiesa, pagalvojau, kad tokioj inetelektualioj aplinkoj turėjo užaugti nepaprastai įdomus žmogus. Kažin, ar kada pasirodys antroji trilogijos dalis?..

Sveikos

Tikrink,tikrink dezes,issiusciau rytoj,nes zadu i pasta eiti,gal gi tas Muminuko siuntinys pargrizo
O kas del atminties,tai pries nestuma buvo superine,o po gimdymo,kaip suprastejo taip ir liko dabar viska rasausi,bet ir tai pamirstu

Tai autoriaus rašymo stilius, tai būdinga jo visoms parašytoms knygoms (bent jau kiek aš jų varčiau ir skaičiau).

Sveikos

Ačiū už nuostabius naujus namus

Registruojuosi su Dorotos Terakowskos „Lėliuke“. Dar visai nedaug perskaičiau, bet kolkas nieko ypatingo

sakau,kad mūsų skoniai panašūs nes man Istorikė irgi nepatiko

kai as skaiciau man patiko, bet kad ta knyga turetu kazkokia isliekamaja verte tai nepasakyciau, tiesiog idomus skaitalas, laikui prastumti

Sveikutes! Katik su mažium iš bibliotekos gryžom,atėjau su 5 knygom: 1.Jack Kerouac KELYJE. 2.Johan Theorin PRIEBLANDA. 3. Jessica Gregson ANGELŲ KŪRĖJOS. 4.Haruki Murakami KAFKA PAKRANTĖJE. 5.Brunonia Barry BŪRĖJA NĖRINIAIS

Klausimas toms, kurios užprenumeravo sena.lt naujienas. Ar jūs gaunate jas pastarosiomis dienomis? Nes jau trečią ar ketvirtą dieną pati naujienų kažkodėl negaunu Keliskart įlindusi atnaujinau nustatymus, bet situacija nesikeičia


Oho, kokia paklodė
"Nerimo dienas" ir aš skaičiau. Bet, atvirai kalbant, šią knygą skaitydama turėjau galbūt daugiau kankynės nei skaitymo malonumo Didžiąją dalį knygos nuobodžiavau, tik arčiau galo, atsitikus įvykiui, kuris pakeitė poros planus, įsitraukiau. Dėl ko, mano subjektyvia nuomone, verta šią knygą skaityti, tai dėl dramatiško galo. Istorijos pabaiga sukrėtė, netgi labai. Iš kitos pusės, jei knyga sunkokai skaitosi, šiuo konkrečiu atveju galbūt paprasčiau būtų pažūrėti filmą. Nes ji sunkiai skaitėsi, kiek žinau, ne man vienai. Net keletas šios temos narių anksčiau yra minėję, kad jos neįveikė.
Manau, ši knyga išties gera, ir verta dėmesio, bet tikrai ne kiekvieno skoniui.



Bet juk detektyvai paprastai išliekamosios vertės ir neturi

Šiandien nusipirkau Jeffrey Eugenides "Midlseksą" (kurią ir nekantrauju kažkada artimoje ateityje skaityti, labai jos norėjau). Taip pat pasinaudojusi akcija Pegase papirkau Olegas Lapinas, Dalia Lapinienė "Ten ir atgal. Vienas megabaitas apie vaiką".

Įdomu, kokios Tau knygos yra įstrigusios? Ar turi lentynas suknyga.lt? Būtų įdomu skaitytas knygas peržvelgt.

Stikliuk, kaip dėl sekmadienio meet'o?

atsiprašau taip tas pats, vienas toks didysis ir tėra

o man ši knyga tikrai labai patiko, turi kažkokio cinkelio, gal todėl, kad medicinos tematika man artima

Daite, dėl sekmadienio nežinau dar....tiesiog jūs susitkit ir parašykit man koordinates, jeigu galėsiu- ateisiu

Būtent dėl tos priežasties aš ir nepabaigiau jos skaityti - pamaniau, kad vistiek greit ją pamiršiu, o juk dar nemažai knygų laukia, tai verčiau skaitysiu jas



- dėl skonio, kaip sakoma, nesiginčijama Aš tikiu, kad mėgstantiems daugiau veiksmo, ši knyga turėtų būti gan nuobodi, bet man kadangi veiksmas nebūtinas, tai visai tiko Juo labiau, kad temą, kuri gvildenama knygoj, aš puikiai suprantu Man turbūt knygose ir patinka dalykai, kurie kažkiek atspindi mano mintis, jausmus, artimi dūšiai, tsakant

Tiesa, prisiminiau, man nepatiko abu pagr. veikėjai. Ypač vyriškis.
Nors šiaip jau panašių psichologinių romanų aš apskritai nelabai mėgstu.