QUOTE(Siguliukas @ 2011 04 06, 06:55)
mane tai tokia neviltis ir pasipiktinimas apėmė kai pažiūrėjau lryto tą diskusiją. Nu KAIP bažnyčios atstovai gali iš vis komentuoti šią situaciją????? <...>
Kontr-argumentai iš bažnyčios labai paprasti ir suprantami tikrai giliai tikinčiam asmeniui.
Bažnyčios pozicija šiuo atveju:
Jie iš esmės prieštarauja pačiai Dirbtinio apvaisinimo procedūrai, nes santuokinis vaiko pradėjimo aktas turi vykti betarpiškai tarp sutuoktinių. Trečias asmuo (šiuo atveju gydytojas) santuokinio akto sakralumą paniekina savo įsikišimu. Moters ir vyro sąjunga nedaloma, o santuokos sakramentas yra tik žmonos ir vyro tarpusavio reikalas.
Dėl embrionų argumentacija yra pateikiama sekanti: kažkur apie XIX a. buvo teigiama, kad moteris laukiasi nuo trečio nėštumo mėnesio. Šita teorija ilgai gyvavo bažnyčioje, ibo visos žinom, kad sunkoka patį nėštumo faktą patvirtinti ankstyvojoje stadijoje. Mokslui žengiant į priekį, pradėta nustatinėti pačios ankstyviausios nėštumo stadijos. Pagrindinis argumentas yra toksai, kad žmogaus pradėjimo fakta sprasideda nuo moters ir vyro lytinių ląstelių susijungimo. Juk niekas kitas (nei žuvis, nei roplys, nei dar kažkas) neišsivystis iš tų dvejų dalelių sąjungos. Tai faktas ir manau daugelis neprieštaraus. Kodėl yra argumentuojama ir neatsižvelgiama į tai, kad nemaža dalis moterų persileidžia arba pačios to nepajusdamos (su menestruaciniu krauju) arba ankstyvojoje stadijoje todėl, kad tokia yra gamtos valia. Čia žmogus negali nieko tiesigiai įtakoti. Tuo tarpu sukuriant perteklinius embrionus, tai vyksta sąmoninga žmogaus valia. Jis pats, su pašaline pagalba imasi Kūrėjo darbo ir kišasi į gamtą.
Kodėl prieš šaldymą: nes pas gyvybės pradėjimo momentas prasideda nuo apvaisinimo. Ir pati gyvybės pradžia pakimba laike. Ji nesivysto dėl pačio žmogaus valios. Pradėjimo laikas kaip ir aiškus, tačiau gimimo ne. Ir aplamai klausimas ar vystosi. Nes sąmoningai yra įtakojama gyvybės vystymuisi ar jo nesivystymui.
Iš čia ir atsiranda argumentai apie embrionų žudymą ir tai yra prilyginama abortams.
Kas dėl kompensacijos: tai negali būti traktuotina kaip gydymas, nes gydymas turi šalinti ligos ar negalavimo priežastis. Dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje nešalina nei vienos iš
trijų nevaisingumo priežasčių: nei vyro, nei moters, nei bendro partnerių nevaisingumo. Nėra teisinga kalbėti apie galimybę gauti medicinines technologijas nemokamai, jei šios paslaugos negali būti laikomos gydymu, pavyzdžiu kaip plastinė chirurgija estetinės korekcijos tikslais. Procedūros, kaip sveikatos priežiūros paslaugos, finansavimo galimybė rastųsi tik tokiu atveju, jei valstybė būtų ekonomiškai pasirengusi ir pajėgi padengti paslaugos kaštus, nediskriminuojant jau finansavimą gaunančių procedūrų gavėjų.
Taigi, giliai tikintyes, suprasdami, kad dirbtinis apvaisinimas vis tiek vyks, siekia įtvirtinti mažesnę blogybę. Tik kažkaip pamiršta, kad buvo palikta pačiam žmogui spręsti savo likimą ir bet kuriuo atveju jie pamiršta, kad saugodami vienus, jie pasmerkia kitus (šiuo atveju moteris). Vat...